Tinklo įrenginiai yra komponentai, naudojami kompiuteriams ar kitiems elektroniniams įrenginiams sujungti, kad jie galėtų bendrinti failus ar išteklius, pvz., spausdintuvus ar fakso aparatus. Įrenginiai, naudojami vietiniam tinklui (LAN) nustatyti, yra labiausiai paplitęs visuomenės naudojamas tinklo įrenginių tipas. LAN reikalingas šakotuvas, maršrutizatorius, kabelių ar radijo technologija, tinklo plokštės ir, jei pageidaujama prieiga prie interneto, didelės spartos modemas. Laimei, tai daug mažiau sudėtinga, nei gali atrodyti naujam tinklo naudotojui.
Tinkle vienas kompiuteris yra priskirtas serveriui, o kiti – klientai. Serveris prijungtas prie išorinio šakotuvo, prie kurio prisijungę ir klientai. Dabar, kai kiekvienas kompiuteris viena koja yra bendrose elektroninėse duryse (stebulėje), jie gali naudoti stebulę signalams perduoti pirmyn ir atgal. Norėdami nukreipti šiuos signalus, šakotuve yra įrenginys, žinomas kaip maršrutizatorius. Maršrutizatorius yra elektroninio eismo policininko, kuris tvarko duomenų srautą tarp kompiuterių, atitikmuo.
Skamba gerai, bet kaip maršrutizatorius atpažįsta vieną kompiuterį nuo kito? Atsakymas yra tas, kad kiekviename tinklo kompiuteryje turi būti įdiegta tinklo plokštė. Kiekvienas iš šių tinklo įrenginių turi unikalų adresą. Laidiniame tinkle specialus kabelis, vadinamas Ethernet, eina nuo tinklo plokštės iki šakotuvo. Belaidžiame tinkle tinklo plokštės ir maršrutizatorius / šakotuvas bendrauja radijo bangomis.
Tinklo plokštės identifikuoja save tinkle ir siunčia visas užklausas maršruto parinktuvui kartu su unikaliu grąžinimo adresu. Maršrutizatorius nuskaito „Kam“ ir „Nuo“ adresus ir atitinkamai nukreipia eismą. Kitų tipų tinkluose visas vietiniame tinkle pateiktas užklausas maršruto parinktuvas perduoda visiems tinklo įrenginiams, tačiau atsako tik tas įrenginys, turintis atitinkamą adresą, tačiau tai nėra taip saugu, nes kiti įrenginiai gali sulaikyti srautą, kuris nėra adresuotas jiems.
Prieiga prie interneto yra neprivaloma vietiniame tinkle, tačiau jei yra, viena internetinė paskyra gali būti bendrinama su visais tinklo kompiuteriais. Kai pasiekiama internetinė prieiga, maršrutizatorius ne tik nukreipia srautą vietiniame tinkle, bet ir apdoroja internetu pateiktas užklausas bei vėlesnius atsakymus. Maršrutizatorius veikia kaip vartai į internetą, taip pat tarnauja kaip aparatinės įrangos užkarda, kad nepageidaujamas srautas nepatektų atgal į tinklą iš laukinės gamtos.
Internetinę prieigą prie LAN galima pridėti arba prijungus maršrutizatorių / šakotuvą prie didelės spartos modemo, arba įsigijus didelės spartos modemą, kuriame yra įtaisytas maršrutizatorius / šakotuvas. Didelės spartos modemas turi būti suderinamas su internetine paslauga. Dauguma modemų yra specialiai sukurti naudoti su DSL, kabeline ar šviesolaidine optika, nors kai kurie modeliai gali būti pritaikyti dirbti su daugiau nei viena technologija, pvz., yra suderinami su DSL ir kabeliu.
Nustatant LAN, visi tinklo įrenginiai turi būti suderinami. Kuriant laidinį LAN naudojant eterneto kabelius, tinklo plokštės bus suprojektuotos su Ethernet prievadu. Kuriant belaidį LAN tinklą, visi tinklo įrenginiai turi būti ne tik sukurti belaidžiam naudojimui, bet ir kalbėti ta pačia belaidžio ryšio kalba ar protokolu. Nuo 2009 m. pavasario greičiausias ir naujausias turimas protokolas yra 802.11n, o senesnis vis dar plačiai naudojamas protokolas yra 802.11g. Maršrutizatorius / modemas ir tinklo plokštės turi būti suderinamos su tuo pačiu protokolu, kad galėtų bendrauti tarpusavyje.
Belaidžio tinklo įrenginiai taip pat gali turėti „Wi-Fi®“ sertifikatą, garantuojantį, kad jie visiškai atitinka gaminio palaikomus standartus arba protokolus. „Wi-Fi“ sertifikatą teikia „Wi-Fi Alliance“ – organizacija, atsakinga už belaidžių protokolų kūrimą. Daugelis belaidžio tinklo įrenginių parduodami kaip suderinami su vienu ar daugiau protokolų, tačiau jiems nėra suteiktas sertifikatas. Garantija gali būti svarbi aplinkybė kuriant verslo LAN, bet tikriausiai tai nerūpi namų LAN.