Tirpiklis yra medžiaga, kurioje kita medžiaga, vadinama ištirpusia medžiaga, gali ištirpti ir sudaryti tirpalą. Tirpiklis ir tirpioji medžiaga gali būti kieti, skysti arba dujiniai, tačiau dažniausiai ir naudingiausi yra skystieji tirpikliai ir skystos arba kietos tirpios medžiagos. Tokios medžiagos dažniausiai naudojamos pramoniniuose cheminiuose procesuose, įvairiuose chemijos eksperimentuose ir procesuose bei kai kuriuose buitinės chemijos gaminiuose. Tirpikliai nėra universalūs – skirtingoms tirpioms medžiagoms ištirpinti turi būti naudojamos skirtingos medžiagos. Tirpalo kiekis, kuris gali ištirpti tam tikroje medžiagoje, labai priklauso nuo temperatūros, tūrio ar masės santykio ir įvairių susijusių medžiagų cheminių savybių.
Medžiagų tirpumas arba polinkis ištirpti tam tikroje kitoje medžiagoje labai priklauso nuo poliškumo, kurį pirmiausia lemia elektronų pasiskirstymas molekulėje. Chemikai linkę laikytis pagrindinės taisyklės, kuri paprastai formuluojama kaip „panašus ištirpsta panašus“. Tai reiškia, kad polinis tirpiklis greičiausiai ištirps poliniame tirpiklyje, o nepolinis tirpiklis greičiausiai ištirps nepoliniame tirpiklyje. Kitos savybės, pvz., susijusių medžiagų tūris ir temperatūra, taip pat yra svarbūs tirpumą lemiantys veiksniai, tačiau dažniausiai poliškumas yra svarbiausias veiksnys.
Tiek moksle, tiek pramonėje svarbu nustatyti geriausias sąlygas ištirpinti ištirpusią medžiagą. Tirpikliai ir tirpikliai gali būti gana brangūs, ypač kai naudojami dideliais kiekiais, todėl pasirinkus geriausias medžiagos ir temperatūros sąlygas tirpinamai medžiagai galima sutaupyti daug pinigų. Kai kuriais atvejais tai reiškia, kad naudojamas tirpiklio perteklius, siekiant užtikrinti, kad visa ištirpusi medžiaga būtų ištirpusi, nes neištirpusi medžiaga dažnai yra švaistoma. Kai kuriais atvejais tirpikliai gali būti pakartotinai naudojami po cheminių procesų, o kitais atvejais jie yra netinkami naudoti ir turi būti išmesti.
Tirpikliai naudojami gana įvairiai, net ir ne pramoninėse ir mokslinėse aplinkose – pavyzdžiui, daugelyje valymo ar asmeniniam naudojimui skirtų cheminių medžiagų yra tirpiklių. Jie naudojami plovikliuose, muiluose, dažų skiedikliuose ir įvairiose kitose buitinėse cheminėse medžiagose, ypač tose, kurios naudojamos valymo tikslais. Kai kurios asmens priežiūros priemonės, pavyzdžiui, nagų lako valiklis, taip pat yra chemiškai tirpiklių pagrindu. Dauguma tirpiklių, išskyrus vandenį, naudojami namuose, pramonėje ir laboratorijose, yra organiniai, tai reiškia, kad juose yra anglies ir dažniausiai vandenilio. Taip pat naudojami kai kurie neorganiniai, tačiau jie beveik išimtinai naudojami chemijos tyrimams.