Nuosavybės teisės objektas yra dokumentas, įrodantis, kad kam nors priklauso turtas. Nuosavybės vertybiniai popieriai dažniausiai naudojami parduodant, perduodant ir paveldėjimo procesuose, siekiant įrodyti, kad asmuo, iš kurio perduodamas turtas, priklauso ir turi juridinę teisę jį perleisti. Kai turtas bus perduotas, asmeniui, kuriam priklauso turtas, bus nuosavybės teise priklausantys daiktai, įrodantys, kad turtas priklauso jam. Šie dokumentai taip pat gali būti naudojami tam tikro turto nuosavybės istorijai atsekti, siekiant parodyti aiškią nuosavybės grandinę, kad būtų galima atsakyti į prieštaringus reikalavimus.
Paprastas nuosavybės teisės pavyzdys yra kažkas panašaus į akcijų sertifikatą arba nuosavybės teisės aktą. Asmuo, turintis šį dokumentą, gali naudoti dokumentą, kad parodytų, jog jam ar jai teisėtai priklauso dokumente aprašytas turtas. Kitas pavyzdys yra automobilio pavadinimas. Kai kas nors perduoda turtą, galima užfiksuoti nuosavybės pasikeitimą ir sugeneruoti naują dokumentą, nurodantį teisėto savininko tapatybę, kad naujasis savininkas turėtų nuosavybės teisę.
Vienas atvejis, kai gali kilti nuosavybės teisės paveldas, yra paveldėjimo teisė. Kai kas nors miršta be neapmokėtų skolų, o testamentas yra paprastas, testamentas gali būti įrašytas kaip nuosavybės teisės paveldėjimo teisės objektas. Testamente išreikšti pageidavimai, nurodant, kaip turi būti padalijamas turtas, gali būti panaudoti nuosavybės teisei į tą turtą įrodyti, leidžiant testamentui greitai pereiti per testamentą.
Rašytiniai turto nuosavybės įrodymai gali būti įvairių formų. Patartina saugoti visus įrašus, susijusius su turtu, kilus ginčui ar perdavimui ateityje. Net jei žmonės mano, kad toks įvykis mažai tikėtinas, sutvarkyti dokumentai padės procesui vykti sklandžiai ir greitai. Tokie dokumentai taip pat turėtų būti kruopščiai saugomi tokioje vietoje kaip seifas, o kopijas taip pat verta pasilikti. Taip užtikrinama, kad dokumentai nebus pamesti ar pavogti.
Kad dokumentas būtų naudojamas kaip nuosavybės vertybinis popierius, jis paprastai turi būti originalas, o ne kopija. Jame turėtų būti oficialūs antspaudai ir liudytojų parašai, patvirtinantys faktą, kad dokumentas buvo teisėtai paduotas ir pripažintas.