Tolerancija reiškia toleruoti skirtumus arba taikstytis su jais. Tai reiškia, kad reikia parodyti pagarbą kitų žmonių ar grupių rasei, religijai, amžiui, lyčiai, nuomonėms ir ideologijoms. Ši sąvoka skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus, tačiau būtent tada, kai kažkas yra nepriimtina, tikimasi tolerancijos, o politiškai korektiškesnėse kultūrose – reikalaujama.
Yra daug skirtingų būdų parodyti toleranciją. Asmuo gali visiškai nesutikti su kitais bet kokiu klausimu nuo religijos iki tos pačios lyties santuokų, tuo pat metu gerbdamas tuos, kurių nuomonė skiriasi, ir su jais elgtis oriai bei pagarbiai. Vien nesutarimas nelygu netolerancijai.
Viena problema yra tai, kad ši pagarba kartais yra vienpusė. Tie, kurie nesutinka su konkrečiu klausimu, turi gerbti tų, kurie ją pasisako, nuomonę, tačiau kai kurie advokatai jaučiasi pateisinami ženklinti tuos, kurie nesutinka su neapykantą keliančiais terminais, ir atvirkščiai. Žmonės abiejose problemos pusėse turi būti tolerantiški vieni kitiems.
Kalbant apie ginčytinus klausimus, tolerancija taip pat gali reikšti poziciją „sutikime nesutikti“. Tai nereiškia, kad asmuo turi priimti ar priimti žodžius, veiksmus ar idėjas, kurios prieštarauja jo vertybėms ar įsitikinimams. Tai tiesiog reiškia, kad kiekvienas asmuo sutinka gerbti kito teisę į savo jausmus šiuo klausimu. Kai abi pusės išreiškia savo nuomonę ir akivaizdu, kad nė viena iš pozicijos nepakeis, susitarimas nesutikti dažnai yra draugiškiausias rezultatas.
Tam tikras tolerancijos laipsnis yra būtinas bet kurioje civilizuotoje visuomenėje, tačiau nėra realu manyti, kad visi žmonės gali to pasiekti visais klausimais. Tai prieštarauja žmogaus prigimčiai arba kai kurių instinktyviam impulsui atsitraukti nuo kitokių ar nežinomų žmonių ar dalykų. Susitaikyti su skirtumais yra išmokta savybė, dorybė, reikalaujanti nuoširdžių kiekvieno žmogaus pastangų. Tam reikia laiko vystytis, taip pat reikia įsipareigojimo.