Bendras naudingumas – tai kaupiamasis pasitenkinimo laipsnis, kurį vartotojas gauna vartodamas tam tikrą produktą. Kadangi šio tipo naudingumas yra visa apimantis, jis apima tiek pradinį, tiek tiesioginį vartotojo pasitenkinimą, taip pat ribinį naudingumą arba papildomą pasitenkinimą, kurį patiria pirkimas. Paprastai vartotojai yra linkę sutelkti savo dėmesį į prekes ir paslaugas, kurios teikia didžiausią bendrą naudingumą, o ne į panašius produktus, kurie gali pasiūlyti mažiau asmeninio pasitenkinimo.
Svarbu pažymėti, kad bendras naudingumas yra subjektyvus reiškinys. Du vartotojai, perkantys tą patį produktą, nebūtinai gaus vienodą pasitenkinimo lygį vartodami tą produktą. Dėl šios priežasties išmatuoti bendrą naudingumą gali būti šiek tiek sudėtinga, todėl gamintojams būtina labai pasikliauti vartotojų atsiliepimais apie tai, kokia nauda buvo gauta ir ar dėl to bendras naudingumas gali pritraukti papildomų pirkimų.
Norint suprasti bendrą naudingumą, reikia suprasti tai, kas kartais vadinama mažėjančio ribinio naudingumo dėsniu. Iš esmės ši koncepcija teigia, kad kiekvieną kartą, kai vartotojas pakartotinai naudoja prekę, gaunamo pasitenkinimo laipsnis šiek tiek sumažės. Pavyzdžiui, labai ištroškęs žmogus gali patirti didžiulį pasitenkinimą išgėręs stiklinę vandens. Tikėtina, kad antra stiklinė vandens sukels tam tikrą pasitenkinimą, bet ne tiek, kiek pirmoji stiklinė. Tam tikru momentu asmuo nebėra ištroškęs ir todėl negauna jokio papildomo pasitenkinimo iš vėlesnių stiklinių vandens.
Visiško naudingumo idėja kartais buvo pristatoma kaip priemonė atsižvelgti į klientų pasitenkinimą nuo pirmo pirkimo momento iki paskutinio vartojimo etapo. Šis požiūris dažnai skatina įmones kurti rinkodaros kampanijas, kurios supažindintų vartotojus su įvairiais jų produktų naudojimo būdais, taip padidinant jų vertę klientams ir, tikėkimės, pasitenkinimą ar naudingumą. Maisto gamintojai linkę naudoti šią strategiją kurdami valgio planus ir receptus, kuriuose būtų jų produktai, demonstruodami savo prekių universalumą ir suteikdami vartotojus įkvėpimo, kaip gauti kuo daugiau iš produkto, viršijant iš pradžių numatytas funkcijas.
Taip pat farmacijos įmonės kartais atlieka nuolatinius tyrimus, siekdamos atrasti papildomų sveikatos situacijų, kai tam tikras vaistas gali būti naudojamas veiksmingai gydyti įvairias ligas. Vienas iš pavyzdžių yra vaistas bupropionas, kuris padeda ne tik padėti žmonėms įveikti priklausomybę nuo tabako, bet ir gali būti veiksmingas, kai naudojamas kaip antidepresantas. Taip pat buvo nustatyta, kad alprazolamas yra naudingas ne tik gydant nerimo sutrikimus, bet ir kaip agorafobijos bei įvairių kitų socialinių fobijų, kurios dažnai lydi nerimą, gydymą. Pateikdami informaciją apie bendrą šių vaistų naudingumą, gamintojai padidina pelną tiekdami produktus, kurie yra naudingi didesniam žmonių skaičiui.