Toxoplasma gondii yra dažnas parazitinis organizmas, kurį dažnai nešioja naminės ir laukinės katės, galintis sukelti žmonių infekciją, vadinamą toksoplazmoze. Asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs, kurių lėtinė liga, ir nėščioms moterims kyla didžiausia rizika susirgti toksoplazmoze. Infekcijos gydymas priklauso nuo bendros asmens sveikatos ir kai kuriais atvejais gali prireikti visą gyvenimą trunkančio gydymo vaistais.
Žinomas kaip T. gondii, šis įprastas vienaląstis parazitas užkrečia įvairius gyvūnus, įskaitant paukščius. Laukinis arba prijaukintas katinas yra šio organizmo pirmenybė, nes jis gali daugintis tik katėse. Toxoplasma gondii gyvavimo ciklas prasideda iš karto, kai tik katė patenka į katės sistemą, dažniausiai valgant užkrėstą grobį, pavyzdžiui, pelę. Kiti toxoplasma gondii perdavimo būdai apima užterštos arba termiškai neapdorotos mėsos arba užkrėsto nešvarumų nurijimą. Patekęs į katės sistemą, parazitas įsiskverbia į kačių žarnyno sienelę, kur suformuoja oocistas arba reprodukcines ląsteles.
Daugeliu atvejų oocistos lieka pritvirtintos prie žarnyno sienelių, kur subręsta į infekcines ląsteles, kurios ilgainiui išsiskiria ir išsiskiria išmatų šalinimo metu. Subrendusios ląstelės keletą mėnesių išgyvena dirvožemyje ar kraikuose. Kai užkrėstos išmatos išleidžiamos į lauką, išmatose esančios ląstelės dažnai išgyvena, kad jas prarytų kitas gyvūnas, o tada procesas prasideda iš naujo.
Jei žmogus užsikrečia toksoplazma gondii, organizmas gali tiesiogiai paveikti asmens smegenų ir raumenų funkcionalumą. Kai sveikas žmogus užsikrečia parazitu, jo imuninė sistema neutralizuoja grėsmę ir parazitas nustoja veikti. Neaktyvus organizmas lieka organizme visą gyvenimą, todėl ateityje atsiranda imunitetas. Nors toxoplasma gondii sukelta infekcija negali būti perduodama per tarpasmeninį kontaktą, yra ir kitų būdų.
Asmenys, vartojantys užterštą mėsą ar nepasterizuotus pieno produktus, gali būti veikiami parazitinio organizmo. Gavus kraujo ar organų donorystę iš užsikrėtusio asmens, recipientui gali kilti pavojus užsikrėsti toksoplazma gondii. Tvarkant kačių išmatas ar kraiką nenusiplovus rankų, asmeniui taip pat gali kilti pavojus užsikrėsti. Papildomi parazitų perdavimo rizikos veiksniai yra netinkamai nuplautų vaisių ir daržovių vartojimas bei užterštų pjaustymo įrankių ir lentų naudojimas, kurie nebuvo nuplauti paruošus žalią mėsą.
Tie, kurie susirgo toksoplazmoze, gali patirti įvairius į gripą panašius simptomus. Kūno skausmai, nuovargis ir karščiavimas gali rodyti infekciją. Papildomi simptomai gali būti galvos skausmas, gerklės skausmas ir padidėję limfmazgiai. Asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl chemoterapijos, ŽIV/AIDS ar kitų imunitetą silpninančių būklių, gali pasireikšti sunkesni simptomai, kurie gali apimti pažinimo sutrikimą, traukulius ir kvėpavimo pasunkėjimą. Nėščios moterys, susirgusios toksoplazmoze, gali likti besimptomės, o tai reiškia, kad jos nejaučia jokių simptomų, tačiau gali perduoti infekciją savo negimusiam vaikui.
Kai organizmas patenka į žmogaus kūną, imuninė sistema iš karto pradeda gaminti baltymus, vadinamus antikūnais. Jei įtariama infekcija, gali būti atliekami kraujo tyrimai antikūnams nustatyti ir toksoplazmos gondii buvimui patvirtinti. Nėščios moterys, kurios mano, kad galėjo būti paveiktos parazito, gali būti tikrinamos, kad patikrintų, ar nėra infekcijos, nesant požymių ar simptomų. Norint nustatyti, ar aktyvi toksoplazmozės infekcija buvo perduota vaisiui, gali būti atliktas ultragarsinis skenavimas ir amniocentezė. Asmenims, kuriems išsivysto sunki reakcija į infekciją, pvz., toksoplazminis encefalitas, gali būti atliktas magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti jų smegenų būklę ir patikrinti, ar nėra cistų ar pažeidimų.
Sveikiems žmonėms toksoplazmozės gydymo paprastai nereikia. Tiems, kuriems pasireiškia simptomai, susiję su ūmine toksoplazmoze, gali prireikti skirti antibiotikų ir vaistų nuo maliarijos, o tai gali sukelti šalutinį poveikį, įskaitant toksinį poveikį kepenims ir kaulų čiulpų slopinimą. Asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs, gali prireikti visą gyvenimą trunkančio toksoplazmozės gydymo, kad būtų pašalinta infekcija ir išvengta pasikartojimo.
Nėščioms moterims gali būti skiriami antibiotikai, siekiant pašalinti infekciją ir sumažinti riziką negimusiam vaikui. Kūdikiams, sergantiems įgimta toksoplazmoze, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais, siekiant pašalinti infekciją ir sumažinti pakartotinio užsikrėtimo riziką. Bet kokia žala, atsiradusi dėl infekcijos, gali būti nuolatinė.
Su toksoplazmoze susijusių komplikacijų dažniausiai atsiranda tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs, ir gali būti infekcijos pasikartojimas ir encefalitas. Asmenys gali sumažinti savo tikimybę užsikrėsti reguliariai plaudami rankas, kruopščiai plaudami vaisius ir daržoves, kepdami visą mėsą ir tinkamai nuvalydami visus maisto ruošimo paviršius. Be to, išvalius kraiko dėžę arba tvarkant kačių išmatas, rankas visada reikia plauti muilu ir karštu vandeniu.