Tracheomalacija yra būklė, kuriai būdingas trachėjos, kremzlėmis sustiprinto vamzdelio, kuris yra kvėpavimo takų dalis, silpnumas. Žmonėms, sergantiems tracheomaliacija, iškvepiant gresia trachėjos kolapsas, o pacientams gali pasunkėti kvėpavimas. Ši būklė yra gana reta ir yra keletas gydymo būdų, kurie iš dalies priklauso nuo tracheomaliacijos tipo ir priežasties.
Trachėja skirta išsiplėsti ir susitraukti kam nors kvėpuojant. Kai jis susilpnėjęs, kremzlė nėra tokia stipri, o vamzdelis gali būti ne toks lankstus, todėl gali būti sunku kvėpuoti. Tracheomaliacija sergantys pacientai dažnai kvėpuoja triukšmingai, ypač verkdami. Jiems gali pasunkėti kvėpavimas ir gali kilti aspiracinės pneumonijos rizika, kai plaučiai užsikrečia įkvėpus maisto. Kai kuriems pacientams iškvepiant pasireiškia visiškas kvėpavimo takų kolapsas ir trachėja susitraukia, tačiau negali atsidaryti taip, kaip įprastai.
Viena iš šios būklės formų yra įgimta tracheomaliacija, kai kūdikiai gimsta su nepakankamai išsivysčiusiomis trachėjos kremzlėmis. Šios formos gydymas dažnai priklauso nuo paciento paramos ankstyvoje vaikystėje, kad kremzlė turėtų galimybę augti. Kai kuriems kūdikiams problemai ištaisyti reikalinga operacija. Taip pat svarbu žinoti, kad tracheomaliacija gali lydėti kitų vystymosi sutrikimų, todėl kūdikius, sergančius šia liga, reikia atidžiai ištirti, ar neatsiranda kitų problemų.
Įgyta tracheomalacija atsiranda po gimimo. Tai gali būti nenormalių kraujagyslių, kurios spaudžia trachėją ir sukelia jos suirimą, bei trachėjos infekcijų pasekmė. Ilgalaikis ventiliatoriaus naudojimas taip pat gali prisidėti prie tracheomaliacijos išsivystymo, kaip ir tam tikros operacijos, dėl kurių gali suirti kremzlė kaip komplikacija. Kadangi ši būklė yra žinoma tam tikrų priežiūros standartų ir medicininių procedūrų rizika, rizikos grupei priklausantys pacientai gali būti stebimi ir tikrinami dėl bet kokių tracheomaliacijos požymių.
Pacientams, sergantiems įgyta šios būklės forma, gali būti naudojamas nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) aparatas, kuris padeda pacientui patogiau kvėpuoti ir išvengti apnėjos periodų. Kai kuriems pacientams reikalingas stentas, kad būtų atidaryta trachėja, o kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų galima atstatyti trachėją. Šias galimybes gali ištirti gydytojas, naudodamas diagnostinius tyrimus ir medicininius vaizdinius tyrimus, kad sužinotų daugiau apie trachėjos būklę, kad būtų galima parengti tinkamą gydymo planą.