Transmetatarsalinė amputacija yra chirurginė priekinės pėdos pašalinimo procedūra tais atvejais, kai paciento pėdos audiniai buvo sužaloti nepataisomai. Tai ekstremalesnė nei piršto amputacija, tačiau išsaugoma daugiau pėdos nei visa pėdos amputacija ir gali padėti pacientui išlikti mobilesniam po operacijos. Ši procedūra rekomenduojama, kai aišku, kad kiti gydymo būdai, skirti valdyti audinių mirtį ir pažeidimą, nebus veiksmingi.
Atliekant transmetatarsalinę amputaciją, chirurgas pjauna kaulus priekinėje pėdos dalyje kampu ir vieta, kurią lemia būklės pobūdis, dėl kurio reikia amputuoti. Sukuriamas odos atvartas, kuris apvyniojamas aplink kelmą. Protezas pacientui nereikalingas, nors jį galima nešioti norint užpildyti batus, kad būtų patogiau. Paprastai po amputacijos eisenos pakitimai atsiranda dėl to, kad pacientas negali atsistumti pėdos priekyje, o dėl pakitusios eisenos pacientams gali pasireikšti skausmas, ypač jei jiems nevyksta fizinės terapijos seansai, kad išmoktų vaikščioti patogiau.
Labai dažna priežastis, dėl kurios reikia šios procedūros, yra diabeto komplikacijos. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gali pablogėti kraujotaka pėdose, o tai gali sukelti išopėjimą ir audinių mirtį. Ypatingais atvejais amputacija gali būti geriausias gydymo būdas. Kitos priežastys gali būti sunkios traumos, tokios kaip priekinės pėdos sužalojimas, infekcija ir kraujagyslių ligos. Visais atvejais gydytojas nuodugniai įvertins pacientą, kad nustatytų geriausią amputacijos būdą.
Po transmetatarsalinės amputacijos pacientai gali patirti įvairų skausmo lygį. Paprastai iš pradžių būtina išlaikyti pėdos svorį, kad būtų patogiau, ir kyla pavojus, kad atsiras neurologinių problemų, tokių kaip skausmo signalai, dėl kurių pacientas jaučiasi, kad trūkstama pėdos dalis vis dar yra. Kai kuriems pacientams atsiranda neįprastų komplikacijų, pavyzdžiui, stiprus neurologinis skausmas, kurį sukelia nervų galūnių augimas, todėl gali prireikti antros operacijos.
Po transmetatarsalinės amputacijos pacientai gali patirti emocinį kančią. Tai gali būti ypač dažna diabetu sergantiems pacientams, kuriems gali atrodyti, kad jie nesugebėjo tinkamai prižiūrėti pėdų ir todėl yra kalti dėl amputacijos. Amputacija gali iliustruoti prasto diabeto valdymo pasekmes ir sukelti depresiją, todėl svarbu suteikti pacientams priemones, padedančias prisiimti atsakomybę už diabeto priežiūrą, kad būtų išvengta komplikacijų ateityje ir padėtų jiems emociškai prisitaikyti prie amputacijos.