Transpersonalinė psichoterapija yra psichologijos šaka, kuri bando gydyti psichikos sutrikimus ir elgesio problemas, žvelgiant į individus kaip į dvasines būtybes ar sielas, turinčias bruožų ir motyvų, kurių mes nesuprantame normalioje fizinėje srityje. Psichologija, kaip bendra taisyklė, naudoja tvirtai pagrįstus elgesio modifikavimo metodus, analizuodama psichines būsenas ir gydydama vaistais, kuriems nereikia sąmonės pripažinimo už fizinio pasaulio ribų. Dėl to transpersonalinė psichoterapija yra unikali šios disciplinos šaka, nes į savo praktiką įtraukiami visų pasaulio religijų įsitikinimai. Nors transpersonalinės psichologijos sritis egzistavo nuo pat jos atsiradimo aštuntojo dešimtmečio pradžioje, 1970 m. peržiūrėtas susidomėjimas New Age ir holistiniais psichikos ligų gydymo metodais padidino susidomėjimą transpersonalia psichoterapija.
Psichoterapijos nauda gali apimti platesnius pokyčius individo gyvenime, kai imamasi transpersonalinio požiūrio, nes metodas bando įtraukti gydymą to, kas vadinama Esminiu Aš. Tai yra holistinis individo apibrėžimas, kuriame teigiama, kad kažkas yra daugiau nei jo fizinių kūno, proto ir aplinkos, kurioje jis gyvena, suma. Nors apskritai psichoterapijos tikslai yra suderinti asmenį su savo tarpasmenine aplinka, kad asmuo galėtų normaliai funkcionuoti visuomenėje, transpersonalinėje psichoterapijoje laikomasi didesnio požiūrio, kad individo egzistavimas apima daugiau nei akivaizdžiai matomą.
Daugelis psichoterapijos privalumų transpersonaliniu požiūriu yra gaunami iš Rytų filosofijų, tokių kaip budizmas ir jogos tradicijos, kilusios iš Indijos. Šios tikėjimo sistemos moko, kad žmonės yra tiek fizinės, tiek dvasinės būtybės, patiriančios ilgą sąmonės kėlimo kelią, kuris ne visada gali būti sinchronizuotas su kasdiene realybe. Todėl tradicinės psichologijos praktika gali prieštarauti transpersonaliniam požiūriui, jei ji apima tradicinius kondicionavimo metodus, o ne sąmoningumo didinimo metodus, kurie yra esminiai transpersonalinėje psichoterapijoje.
Kai tradicinė terapija sutelkia dėmesį į moksliškai pagrįstą psichinių būsenų priežasties ir pasekmės vaizdą, transpersonalinis požiūris į sąmonę nagrinėja energijos būsenų požiūriu. Tai suteikia transpersonalinės psichoterapijos sričiai platesnį metodų ir metodų spektrą, iš kurių galima rinktis konsultuojant asmenis. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas skirtumui tarp to, kuo žmones visuomenė išmokė tikėti, kad jie yra, ir kas jie iš tikrųjų yra arba gali tapti. Dėl didesnės apimties transpersonalinis požiūris atsižvelgia į daugelio religijų prielaidas, tokias kaip visų individų siekis ieškoti galutinės tiesos ir laisvės bei rasti egzistavimą už savo ego apribojimų.
Tarp psichoterapijos rūšių, kurias transpersonalinis požiūris dažnai įtraukia į savo praktiką, yra hipnozė, naudojama tradicinėje psichoterapijoje; Meridian Tapping, kuri apima keletą skirtingų energijos terapijos formų, tokių kaip akupunktūra ir mąstymo lauko terapija (TFT); ir transcendentinė meditacija. Svarbiausias visų šių metodų naudojimas, kai vadovaujasi terapeutu ar holistinės medicinos specialistu, yra supratimas transpersonalinėje psichoterapijoje, kad terapeutas ir klientas yra lygūs. Tai labai svarbu, nes tokios terapijos prielaida remiasi Carlo Jungo kolektyvinės pasąmonės idėja arba samprata, kad grynos sąmonės lygmenyje visos būtybės yra sujungtos į vieną, kur sprendimas yra nesvarbus, o empatija turi būti visų sąveikų kertinis akmuo.