Tratakas, taip pat žinomas kaip fiksuotas žvilgsnis arba žvilgsnis į žvakes, yra senovinė meditacijos forma, kai akys lieka viename židinio taške. Manoma, kad ši praktika padidina koncentraciją ir protinį aiškumą, pašalindama pašalinius trukdžius. Nors dažniausiai žvilgsnio objektas yra uždegta žvakė, gali būti naudojama ir ghi lempa arba taškas ant objekto ar kito žmogaus kaktos.
Praktika apima tiek fizinius, tiek psichinius elementus. Gydytojas pradeda patogiai sėdėdamas maždaug 1–2 pėdų (30–60 centimetrų) atstumu nuo židinio taško ir akių lygyje. Išlaikant tiesią laikyseną ir pastovų žvilgsnį, asmuo kruopščiai ir lėtai įkvepia ir iškvepia. Tada praktika paprastai diktuoja įsivaizduoti daikto galią, pavyzdžiui, liepsnos šviesą, kuri patenka į kūną ir apšviečia vidų. Šis procesas paprastai trunka nuo 10 iki 15 minučių.
Daugelis tratako praktikantų stengsis padidinti savo koncentracijos ir meditacinės būsenos gylį, stengdamiesi nemirksėti žiūrėdami į daiktą. Manoma, kad žmogui sumirksėjus mintis įeis į protą, sulaužydama susikaupimą. Nors praktika nediktuoja kovojančių minčių, kurios įeina į protą, tačiau kuo aiškesnis protas padidina tratako veiksmingumą. Kai kurie praktikai papildo savo praktiką kvėpuodami pakaitiniu būdu, kai įkvėpimo ir iškvėpimo procesas dar labiau sukoncentruojamas, naudojant skirtingas šnerves kiekvienam oro apsisukimui.
Jei tratak praktikai naudojama žvakė, pasibaigus seansui, ji turi būti tam tikru būdu užgesinta. Tradiciniai įsitikinimai teigia, kad kvėpavimas yra nuodas liepsnos grynumui ir dievui, kuris, kaip manoma, gyvena ugnyje. Dėl šios priežasties liepsna paprastai užgesinama prispaudžiant dagtį prie daikto, kol jis nebeužsidega.
„Tratak“ naudojamas siekiant sumažinti stresą, išblaškyti protą, padidinti protinį aiškumą ir padidinti koncentraciją. Manoma, kad tokia praktika sumažina suskaidytas mintis, nes įskiepija bendrą ramybės jausmą. Tradiciškai manoma, kad tokia praktika suteikia asmeniui didesnį palaimos ir sąmoningumo jausmą. Jei praktika atliekama naudojant šviesos šaltinį, manoma, kad apšvietimas priverčia reaguoti kankorėžinę liauką arba trečiąją akį, o tai suteikia praktikuojančiam ramybės jausmą.