Traumą atpalaiduojantys pratimai reiškia eilę tempimų ir judesių, skirtų padėti sumažinti susikaupusią įtampą ir psichinį ar fizinį skausmą, atsiradusį dėl praeities trauminio įvykio. Jie skirti padėti tiems, kurie patyrė tiek fizinių, tiek emocinių traumų, išlaisvindami įtampą ir sukeldami vadinamuosius neurogeninius drebulius. Teigiama, kad šie drebėjimai natūraliai atsiranda daugeliui gyvūnų ir žmonių tam tikrų fiziškai traumuojančių išgyvenimų, pavyzdžiui, gimdymo metu, ir yra natūralus kūno būdas grįžti į pusiausvyrą.
Iš esmės trauma yra bet koks įvykis, kuris išmuša kūną iš pusiausvyros arba su kuriuo sunku susitaikyti nei fiziškai, nei emociškai. Fizinę traumą lengva atpažinti, nes ji paprastai sukelia skausmą, spaudimą, įtampą ar kitus simptomus, kurie greitai pastebimi, nors gali prireikti daugiau laiko išsiaiškinti pagrindinę šių pojūčių priežastį. Emocinę traumą gali būti sunkiau susidoroti, nes protas dažnai gali neigti, palaidoti arba ignoruoti psichinį ar emocinį skausmą, kol pradeda pasireikšti kiti simptomai. Pavyzdžiui, kažkas, kuris užaugęs yra skriaudžiamas, gali neigti savo įskaudinimo, apleistumo ar pykčio jausmus, kol nebesuvoks, kad jie ten yra. Tačiau trauma neišnyksta ir gali atsirasti kaip fiziniai simptomai arba netinkamai išdėstyti emociniai simptomai.
Traumas atpalaiduojančių pratimų tikslas – išlaisvinti įtampą ir vidinį skausmą, kurį sukėlė ši praeities patirtis. Pratimai paprastai susideda iš kelių lengvai atliekamų judesių ir tempimų, kurie efektyviai gali stimuliuoti įvairias raumenų grupes. Jie taip pat sukelia tremoro atsaką, kuris yra natūralus būdas, kuriuo kūnas atpalaiduoja įtampą ir grįžta į normaliai veikiančią būseną. Daugelis juos lygina su joga dėl raminančio poveikio protui ir kūnui. Paprastai manoma, kad drebulį sukelia įtampa, paliekanti ląsteles raumenyse ir kituose audiniuose.
Traumą atpalaiduojantys pratimai gali būti derinami su įprastine konsultacija ar savipagalba kaip papildoma terapija. Tačiau jie dažnai yra veiksmingi net nesinaudojant konsultantu ir netgi gali padėti tiems, kurie kenčia nuo dar nenustatytos būklės. Pavyzdžiui, žmogus, turintis lėtinį nerimą ar nerimą, atlikęs pratimus gali jaustis ramesnis ir labiau atsipalaidavęs, net jei jo nerimo šaltinis nėra atskleistas.
Kaip ir gydant bet kokį medicininį gydymą, asmenys, turintys tam tikrų fizinių būklių, prieš dalyvaudami traumą mažinančiose pratybose turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Paprastai visi judesiai laikomi paprastais ir lengvai atliekamais, tačiau žmonės, turintys širdies problemų arba problemų, susijusių su raumenimis ar skeleto sistema, turėtų būti ypač atsargūs. Pacientai gali atlikti traumą atpalaiduojančius pratimus žiūrėdami vaizdo įrašą, skaitydami knygą arba kreipdamiesi į terapeutą, kuris yra išmokytas nukreipti klientus atliekant judesius. Daugelis mano, kad jie yra veiksmingiausi, kai jie derinami su kitais metodais, tokiais kaip vaikščiojimas, joga ir akupunktūra.