Bankininkystės sektoriuje trečiosios šalies pervedimas yra sandorio tipas, apimantis mokėjimo atlikimą ir įnešimą į kitos šalies, o ne mokėjimą gavusio asmens ar subjekto, sąskaitą. Tokio tipo veikla bankininkystėje buvo įprasta daugelį metų ir gali būti valdoma rankiniu būdu arba naudojant elektroninių pervedimų technologiją. Trečiosios šalies pervedimas gali būti susijęs su trečiųjų šalių čekių išdavimu arba net naudojant internetinius trečiųjų šalių pervedimo protokolus, kad būtų galima valdyti tokias užduotis kaip sąskaitų apmokėjimas naudojant lėšų pervedimą.
Vienas iš senesnių šio tipo pervedimo būdų apima čekio naudojimą. Šiuo atveju čekis išduodamas kaip pirkėjo mokėjimas pardavėjui. Užuot įnešęs čekį į pardavėjo sąskaitą, pardavėjas nusprendžia perduoti čekį trečiajai šaliai, galbūt kaip priemonę nesumokėtai skolai padengti. Naudodamas patvirtinimą kaip įgaliojimą, trečiosios šalies bankas priima čekį ir pritaiko kreditą kliento sąskaitai. Nors trečioji šalis nedalyvavo pradiniame sandoryje tarp pirkėjo ir pardavėjo, ši šalis galiausiai gauna naudos iš sandorio.
Pastaruoju metu galimybė valdyti sąskaitų apmokėjimo funkcijas internetu suteikė galimybę naudoti tą patį pagrindinį trečiosios šalies pervedimo elektroniniu būdu procesą. Naudodamas šią programą banko klientas gali suteikti bankui raštišką įgaliojimą patenkinti konkrečių kreditorių mokėjimo prašymus, kai jie pateikiami. Neįprasta, kad kreditorius naudojasi trečiosios šalies agentūra, kuri to kreditoriaus vardu valdo finansines operacijas, kad bendrautų su banku ir užbaigtų lėšų pervedimą iš banko sąskaitos į kreditoriaus banką. Tai leidžia kreditoriams elektroniniu būdu pateikti vekselį bankui ir atlikti mokėjimo procesą be jokių vėlavimų. Šio tipo metodas gali būti naudojamas tvarkyti viską nuo mėnesinių komunalinių mokesčių iki hipotekos ar automobilio mokėjimų ar net kitų pasikartojančių išlaidų, tokių kaip mokėjimas ar gyvybės draudimo įmokos.
Trečiosios šalies perdavimo raktas yra tas, kad suteikiamas įgaliojimas valdyti operaciją įtraukiant trečiąją šalį į procesą. Daugeliu atvejų tai reiškia, kad bankas ar kita finansų įstaiga veikia kaip trečioji šalis, o ne klientas ir pardavėjas, valdantys sandorį, o vadovaudamiesi kliento ir pardavėjo pateiktomis instrukcijomis sklandžiai valdyti operacijas. Kadangi tokio tipo sandoriai gali būti dokumentuojami ir dažnai užbaigiami greitai ir lengvai, šis metodas tampa vis labiau paplitęs ne tik verslo įmonėms, bet ir individualiems namų ūkiams, kurie nori kuo mažiau pastangų tvarkyti sąskaitų apmokėjimą.