Sutartys dažniausiai yra dviejų įvardytų šalių susitarimai. Trečiosios šalies susitarimas yra teisinis terminas, reiškiantis šalį, įtrauktą į sutartį, sudarytą tarp dviejų kitų šalių. Kitaip nei dvi pagrindinės sutarties šalys, dokumente trečioji šalis gali būti neįvardyta. Tokio tipo susitarimai gali būti įvairių formų, o susitarimo specifika priklauso nuo sutartinės situacijos.
Kai kyla klausimas dėl to, kas yra atsakingas už sutarties vykdymą, trečiosios šalies susitarime dažnai nurodoma šalis, kuri perims sutarties pasirašytojo pareigas ar įsipareigojimus, jei pasirašantis asmuo negalėtų įvykdyti sąlygų. Tokio tipo susitarimai su trečiosiomis šalimis ne tik leidžia perduoti pareigą vykdyti sutartį, bet ir suteikia trečiajai šaliai bet kokias teises, suteiktas pirminiam sutarties pasirašytojui. Daugeliu atvejų taip pat yra įtraukta sąlyga, nurodanti aplinkybes, dėl kurių pradinio pasirašančiojo pareigos ir teisės perduotų trečiajai šaliai.
Kartais sudaromas trečiosios šalies susitarimas, kuriame nurodoma, kad sutarties įvykdymas duos naudos asmeniui, kuris nepasirašė kontakto. Paprastai tikimasi naudos trečiosioms šalims ir jos neįtraukiamos į sutartis, nebent vienas iš pasirašiusiųjų nori priskirti konkrečią naudą konkrečiai trečiajai šaliai. Kad galėtų vykdyti sutartį, trečioji šalis turi sugebėti įrodyti, kad sutartis sudaryta jos naudai. Priešingu atveju nauda laikoma atsitiktine ir sutartį gali vykdyti tik pirminiai pasirašę asmenys.
Bankai yra įprastos trečiosios šalys, nes daugelis sutarčių apima mokėjimą, o bankai laiko lėšas mokėjimui, o tai apima banką kaip neįvardytą trečiosios šalies susitarimą. Sutartį pasirašiusių asmenų banko pavadinimas ir mokėjimo būdas dažniausiai nenurodomi sutartyje, nes bankai turi pareigą sumokėti, kai įstaiga gauna tinkamai išrašytą čekį ir asmens sąskaitoje yra pakankamai lėšų jam padengti. Tačiau už lėšų trūkumą ar netinkamai išrašytus čekius atsako pasirašantis asmuo, o ne trečiosios šalies bankas.
Trečiųjų šalių susitarimai yra pagrindinė vertybinių popierių teisės dalis. Versle terminas „vertybiniai popieriai“ reiškia akcijas, obligacijas ir panašias investavimo formas. Pagal saugumo įstatymus į teismą su vertybinių popierių išdavimo įmone kreipiasi tik trečiosios šalys, kurios nėra klientai. Taip yra todėl, kad žmonės, perkantys ir laikantys vertybinius popierius, iš tikrųjų yra trečiosios šalies naudos gavėjai pagal sutartis tarp akcijas leidžiančios įmonės ir investicijų bankininko, padedančio parduoti akcijas.