Tradicinis intelekto koeficiento (IQ) testavimas matuoja tiriamojo analitinius gebėjimus tokiose srityse kaip loginis samprotavimas ir matematiniai įgūdžiai. Nors gautas IQ balas dažnai yra asmens intelekto vertinimo etalonas, pagal šį skaičių galima numatyti tik dalį tikrojo asmens funkcionalumo. Triarchinė intelekto teorija sprendžia šį trūkumą, įtraukdama kūrybinius ir praktinius intelektus, kad įvertintų tikrąjį individo potencialą.
Kai kuriems triarchinės intelekto teorijos aspektas, kuris greičiausiai matuoja gyvenimo sėkmę, yra kontekstinis intelektas. Kontekstinis intelektas, dažnai vadinamas praktiniu intelektu arba sveiku protu, yra informacijos ir įgūdžių, reikalingų kasdieniame individo gyvenime, įgijimas. Trumpai tariant, tai yra žmogaus gebėjimas pritaikyti savo žinias realiame pasaulyje. Asmenys, turintys „gatvės išmaniųjų“, dažnai yra labai protingi pagal kontekstą.
Pagal triarchinės intelekto teorijos standartus meteorologijos profesoriaus, kuris lietingą dieną nesiima skėčio, tikriausiai turėtų aukštesnį nei vidutinį IQ, bet jam trūktų praktinio intelekto. Tikėtina, kad profesorius sugebėtų analizuoti atmosferos sąlygas ir logiškai pagrįsti, kad krituliai yra tikėtini. Tačiau neimdamas skėčio, jis arba ji parodytų nesugebėjimą protingai pritaikyti savo žinias.
Triarchinės intelekto teorijos patirtinio intelekto aspektas gali būti laikomas tiltu tarp analitinio ir praktinio mąstymo. Kūrybiškumas įgalina individą priimti įgytą informaciją ir pritaikyti ją naujoms situacijoms. Taigi žmonės, turintys aukštą kūrybinį intelektą, dažnai yra labai prisitaikantys ir mąsto į priekį. Šiuos asmenis dažnai galima rasti tokiose pramonės šakose kaip muzika, reklama ir žurnalistika.
Kūrybinis intelektas yra labai specializuotas ir dažnai gali būti susietas su kitais triarcho teorijos aspektais. Pavyzdžiui, rašytojai dažniausiai pasižymi dideliu kūrybiškumu, o ne aukštesniais balais žodinėse analitinio intelekto testų dalyse. Ir atvirkščiai, išradėjai dažnai būna talentingi ir patirtimi, ir praktiškai. Teoriškai teigiama, kad kūrybinio intelekto buvimas gali paaiškinti savantizmo atsiradimą asmenų grupėse, kurios buvo įvardijamos kaip sunkiai intelektualiai ir funkciniai sutrikusios.
Triarchinė intelekto teorija išgyveno labai rimtą patikrinimą. Daugelyje psichologinių bendruomenių kūrybiškumas laikomas asmenybės bruožu, o ne intelektualiniu procesu ir praktiniu gabumu ar prisitaikymo įgūdžiu. Net tarp jos šalininkų kai kurie mano, kad teoriją riboja emocinio intelekto koeficiento atmetimas.