Kompiuteriuose trintukas yra terminas, naudojamas apibūdinti programinę įrangą arba techninės įrangos įrenginį, skirtą visiškai ištrinti standžiojo disko turinį. Trintuko naudojimas yra vienintelis tikras būdas užtikrinti, kad duomenys būtų pašalinti iš standžiojo disko, nes paprasčiausiai suformatavus diską paliekama galimybė atkurti daug informacijos. Yra skirtingi trintuko saugos lygiai. Paprasčiausias yra daugiau nei paprastas formatavimas, tačiau vis tiek paliekama galimybė atkurti duomenų bitus, o pažangiausias – sunaikina kiekvieną diske esančių duomenų dalelę.
Norint suprasti, kodėl trintukas yra svarbus, gali būti naudinga suprasti, kaip standžiajame diske saugoma informacija ir kas nutinka, kai kompiuteriui nurodoma ištrinti failą. Failai saugomi bitais visame diske; kai vartotojas atidaro failą, jis patikrina, kur tas failas yra saugomas, ir jį perskaito. Laikui bėgant šie failai bus suskaidyti ir pasklis po standųjį diską, tačiau kietasis diskas vis tiek gali juos rasti ir visiškai atkurti failą. Tuščia vieta standžiajame diske pažymima kaip tuščia, kad kompiuteris žinotų, kad gali ten įdėti naujus failus arba leisti esamiems failams plisti į tuos duomenų blokus.
Kai failas ištrinamas, jis pirmiausia dedamas į laikiną kompiuterio laikymo dėžę, pvz., šiukšliadėžę arba šiukšliadėžę. Šiuo metu bet kuris vartotojas gali tiesiog atidaryti šiukšliadėžę ir rasti failą bei nuvilkti jį atgal, kad vėl atidarytų. Daugelis žmonių, ištuštę šiukšliadėžę, mano, kad tie failai yra visam laikui ištrinti. Tiesą sakant, viskas, kas nutiko, yra tai, kad kompiuteris perjungė tuos duomenų blokus, sakydamas, kad juose yra informacijos, ir pasakė, kad jie tušti ir gali būti perrašyti.
Apgaulė ta, kad tie blokai nebūtinai bus perrašyti, nebent į kompiuterį bus pridėta daug kitų failų. Tai reiškia, kad pažengęs vartotojas gali tiesiog pakeisti, kaip kompiuteris juos mato, ir informacija vėl pasirodys. Tiesą sakant, net jei į kompiuterį bus įtraukta daug naujų failų, didelė tikimybė, kad originalių failų gabalai išliks. Paskirtas asmuo gali atkurti didelius duomenų kiekius, pvz., asmeninių el. laiškų, slaptažodžių ar atsiskaitymo informacijos dalis. Dėl šios priežasties išmetant standųjį diską, kuriame gali būti neskelbtinos informacijos, labai svarbu naudoti trintuką.
Trintukas iš esmės paima visus tuos duomenų gabalus ir sako, kad jie tušti. Tada jis praeina ir atsitiktinai įrašo informaciją apie kiekvieną standžiojo disko baitą, užtikrindamas, kad jis perrašytų viską, kas ten gali būti. Standartinį trintukų formatą sudaro 1 perėjimas ir įrašymas ant kiekvieno baito, tada perėjimas ir įrašymas 0 kiekviename baite. Pasibaigus šiam laikui, tikėtina, kad visi duomenys bus visiškai ištrinti.
Aparatinės įrangos trintukas atlieka tą patį, ką ir programinės įrangos trintukas, bet tai daro be kompiuterio. Tokiu būdu žmogus gali paimti kietąjį diską, prijungti jį prie trintuko ir jis automatiškai išvalys visus duomenis. Tai gali būti ideali organizacijoms, turinčioms daug standžiųjų diskų, kuriuos reikia ištrinti. Žmonėms, kurie nori būti visiškai tikri, kad jų duomenų nebėra, yra dar viena galimybė: standžiojo disko smulkinimas. Tai yra duomenų plokštelių paėmimas iš standžiojo disko ir susmulkinimas, o kartais ir tolesnis sudeginimas, užtikrinant, kad išliks jokie duomenys.