Trismusas, kartais vadinamas užraktu žandikauliu, yra būklė, kai asmuo kenčia nuo nesugebėjimo iki galo atidaryti burnos. Jį gali sukelti daugybė nervų, raumenų ar sąnarių komplikacijų, pradedant nuo operacijos ar traumos iki apatinio žandikaulio sąnario sutrikimo. Ši būklė gali trukti vos savaitę arba gali trukti ilgiau, priklausomai nuo priežasties. Nesugebėjimas visiškai atidaryti žandikaulių gali atsirasti staiga arba išsivystyti laikui bėgant. Negydoma gali sukelti daugybę kitų komplikacijų, tokių kaip rijimo pasunkėjimas, mitybos trūkumas ir netinkama burnos higiena.
Trismus dažnai atsiranda dėl sąnarių, raumenų ar nervų, esančių žandikaulio srityje ir aplink jį, pažeidimo. Tai gali sukelti daugybė kitų veiksnių ir tai nėra pati liga, o kitos pagrindinės problemos pasekmė. Kai kurios dažniausios priežastys yra perikoronitas, peritonzilinis abscesas, kaklo ar galvos srities spinduliuotė arba navikas, esantis žandikaulio srityje. Šią būklę taip pat gali sukelti tokios dažnos problemos, kaip vietinė anestezija dantų procedūrų metu arba dantų griežimas ir sukandimas.
Nors pagrindinis trizmo požymis yra nesugebėjimas atidaryti burnos, kiti simptomai gali būti kalbos sunkumas, galvos skausmas, spaudimas ar skausmas aplink žandikaulį ir sunkus kramtymas ar rijimas. Kiekvienas, pajutęs šiuos simptomus, turėtų kreiptis į gydytoją arba odontologą, kad nustatytų pagrindinę problemą. Bus atliktas paciento ligos istorijos įvertinimas, siekiant išsiaiškinti priežastį. Kai kuriais atvejais gali prireikti diagnostinių testų, kad būtų galima nustatyti pagrindinę problemą.
Trizmo trukmę daugiausia lemia būklės priežastis. Pavyzdžiui, jei sunkumas atsiranda dėl dantų sukandimo ar kitokio laikino žandikaulio srities raumenų tempimo ir susitraukimo, tada negalėjimas atidaryti burnos gali trukti tik kelias dienas. Trismus, atsiradęs dėl spindulinės terapijos, infekcijos ar traumos, gali turėti ilgalaikį poveikį.
Asmenų, sergančių trizmu, gyvenimo kokybė gali būti labai paveikta įvairiais būdais. Dėl šios būklės pacientas gali nesugebėti veiksmingai bendrauti, todėl pacientui gali būti sunku kramtyti ar nuryti. Be to, asmenys gali jausti įvairaus laipsnio skausmą ar diskomfortą. Sunkiais atvejais negalėjimas atidaryti burnos gali labai pakenkti bendrai asmens sveikatai, nes ribojama burnos higiena, padidėja aspiracijos rizika ir sunku gauti tinkamą mitybą.