Triukšmo nerimas yra būklė, kuriai būdingas ypatingas jautrumas triukšmui. Asmuo, turintis triukšmo nerimą, patiria įvairių su stresu ir nerimu susijusių emocijų, kai yra veikiamas tam tikro tipo triukšmo; šios emocijos gali svyruoti nuo bendro nerimo jausmo iki agresijos. Gyvenimas su triukšmo nerimu gali būti labai varginantis, o būklę gali būti sunku gydyti; paprastai reikalinga kvalifikuoto terapeuto pagalba.
Labai bendras terminas triukšmo nerimas kartais vartojamas įvairioms skirtingoms sąlygoms apibūdinti. Kai kuriems žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų, tam tikri garsūs garsai – ar net ilgos tylos laikotarpiai – gali sukelti nerimą; fonofobija yra didelio triukšmo baimė. Būklė, kartais vadinama misofonija, yra tam tikrų garsų netoleravimas, dažniausiai sukeliantis stiprią reakciją, pavyzdžiui, įniršį. Hiperakuzija, kurios priežastys gali būti daug, yra per didelis jautrumas tam tikro klausos diapazono triukšmui, kartais sukeliantis skausmą ar stresą.
Kai kuriems žmonėms kyla didesnė triukšmo nerimo rizika nei kitiems. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos ar nerimo, dažniau patiria bendrą triukšmo nerimą, kaip ir moterys bei intravertai. Būklė gali atsirasti bet kuriuo metu, dažnai reaguojant į padidėjusį stresą. Triukšmo sukeltas nerimas savo ruožtu gali sustiprinti streso ir nerimo jausmą, todėl kenčiantysis gali būti dar labiau sunerimęs, prislėgtas ar nusiminęs. Tai gali prisidėti prie apskritai sutrikusios psichinės būsenos, kuri gali sukelti problemų kenčiančiam asmeniui.
Įvairūs triukšmai gali prisidėti prie triukšmo nerimo, o provokatoriai, atrodo, yra unikalūs asmeniui ir konkrečiai sveikatos būklei. Daugeliui žmonių garsai yra pasikartojantys arba nuolatiniai, todėl pacientas gali jausti jų nekontroliavimą. Kai kurie dažniausiai minimi triukšmo nerimo šaltiniai yra: kramtymas, balsai, televizoriai ir radijo imtuvai, prietaisai ir daugelis kitų. Asmeniui, turinčiam nerimo sutrikimą, toks triukšmas gali sukelti stresą arba atitraukimą; žmogus, sergantis misofonija, gali įnirti.
Triukšmo nerimą patiriančiam asmeniui garsai dažnai atrodo sustiprinti ir gali atrodyti, kad garsai yra kuriami sąmoningai, siekiant suerzinti ar nuliūdinti kenčiantįjį. Pavyzdžiui, žmogus, kuris jautriai reaguoja į naminių gyvūnėlių viliojimo garsus, gali supykti ant kačių ir šunų, kurie apsigyvena šukuoti netoliese, nors gyvūnai iš tikrųjų demonstruoja pasitikėjimą ar meilę šukuodami netoliese.
Triukšmo nerimo gydymas gali skirtis, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Kai kuriems žmonėms ausinių kištukų nešiojimas ir triukšmą slopinančios ausinės gali padėti nuslopinti nerimą keliančius garsus, o ausines taip pat galima naudoti norint klausytis raminančių ar raminančių garsų, kuriuos sergantysis gali kontroliuoti. Žmonėms, sergantiems hiperakuzija, gali būti naudinga plačiajuosčio ryšio triukšmo arba rožinio triukšmo terapija. Tiems, kurie turi pagrindinį nerimo sutrikimą, gali būti gera idėja ieškoti kitų terapijos formų, kurios padėtų jiems išmokti susidoroti su triukšmo nerimu ir sumažinti jo padarinių sunkumą.