Trumpalaikė visuminė pasiūla yra ekonominė koncepcija, orientuota į veiksnius, turinčius įtakos prekių ir paslaugų kiekiui, kurį ekonomika gali pagaminti. Jis iš esmės matuoja konkrečios ekonomikos gebėjimą gaminti šias prekes ir teikti paslaugas per trumpą laiką, priešingai nei priešinga koncepcija – ilgalaikė visuminė pasiūla. Daugelis veiksnių gali turėti įtakos trumpalaikei visuminei pasiūlai, taip pat žinomai kaip SRAS, įskaitant paklausos dydį, kainų pokyčius ir darbuotojų efektyvumą. SRAS matuojamas atsižvelgiant į ekonomikos kainų lygį ir pajamas.
Visuminės paklausos sąvoka yra būdas ekonomistams išmatuoti, kaip ekonomika gamina prekes ir paslaugas bei veiksnius, turinčius įtakos šiai gamybai. Trumpojo laikotarpio visuminė pasiūla daro prielaidą, kad kainos gali keistis, bet visi kiti veiksniai, turintys įtakos kainodarai ir gamybai, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimai ar turimos technologijos, nesikeičia. Bendra planuojama produkcija kiekviename iš šių kainų lygių atsispindės grafiko linijos kreivėje, kuri parodo kainodarą ir pajamų lygius.
Paprasčiau tariant, kai grafiko kreivė kyla, trumpojo laikotarpio visuminė pasiūla kyla, o kreivai krentant – mažėja. Koncepcijai taip pat svarbus kreivės elastingumas. Kuo kreivė elastingesnė, tuo labiau ji parodo, kad ekonomikoje yra nepanaudotų galimybių gaminti daugiau. Tai reiškia, kad ekonomika gali greitai reaguoti, jei staiga padidėtų visuminė paklausa.
Kitas būdas išreikšti šį elastingumą yra gamybos apimties atotrūkis, kuris yra atotrūkis tarp realios ir potencialios ekonomikos gamybos. Kuo labiau šis atotrūkis mažėja ir ekonomiškumas artėja prie pilno pajėgumo, tuo kreivė tampa mažiau elastinga, o tai reiškia, kad gali atsirasti produktų trūkumas. Plečiantis produkcijai, gali sumažėti ir darbuotojų efektyvumas bei technikos našumas, o tai didintų produkcijos savikainą, o tai atsilieps SRAS.
Galimi trumpalaikės bendrosios pasiūlos kreivės poslinkiai, nes koncepcijos prielaida, kad visi kiti veiksniai, be kainodaros, yra statiški, realiame pasaulyje neįgyvendinama. Pavyzdžiui, didėjančios darbo sąnaudos paveiktų gamybos sąnaudas ir, savo ruožtu, trumpalaikę visuminę pasiūlą. Vyriausybės kišimasis didesnio apmokestinimo forma taip pat galėtų sumažinti SRAS, kaip ir augančios arba mažėjančios žaliavų, pvz., naftos, naudojamos įvairiems produktams gaminti, sąnaudos. Ekonomistai tiria kreivės pokyčius, kuriuos sukelia šie pagrindiniai veiksniai, siekdami naudingų pamokų apie tam tikros ekonomikos ateitį.