Kas yra trumpalaikis kapitalo prieaugis?

Asmeniui, besidominčiam finansais ir investavimu, labai svarbu suprasti kapitalo prieaugio sąvoką. Kapitalo prieaugis yra pelnas, gautas perkant ir parduodant pagrindinį turtą, pavyzdžiui, įmonės akcijas, nekilnojamąjį turtą, obligacijas, vaizduojamąjį meną ar kitą turtą. Kapitalo prieaugio mokesčiai skiriasi priklausomai nuo to, į kokį kapitalo turtą asmuo investuoja ir kiek laiko turtas yra laikomas. Trumpalaikis kapitalo prieaugis yra pelnas, gautas parduodant turtą, kuris buvo laikomas trumpiau nei vienerius metus. Jungtinėse Valstijose trumpalaikis kapitalo prieaugis apmokestinamas tokiu pačiu tarifu kaip ir paprastos pajamos, pavyzdžiui, darbo užmokestis ar palūkanos.

Dažniausiai trumpalaikio kapitalo prieaugio mokesčio tarifas yra daug didesnis nei ilgalaikio kapitalo prieaugio mokesčio tarifas. Pavyzdžiui, daugumai žmonių taikomas 15 % ilgalaikio kapitalo prieaugio mokesčio stulpelis, bet 33 % trumpalaikio kapitalo prieaugio mokesčio grupėje. Šio didelio skirtumo priežastis yra sumažinti trumpalaikes investicijas, kurios paprastai yra rizikingos ir spekuliacinės, laikantis teorijos, kad tai suteiktų daugiau stabilumo ekonomikai ir mažiau nepastovumo rinkoms, kuriose prekiaujama turtu.

Vidaus pajamų tarnyba (IRS) leidžia mokesčių mokėtojams atidėti trumpalaikius kapitalo prieaugio mokesčius naudojant mokesčių planavimo strategijas, tokias kaip labdaros fondai ir 1031 biržos. Tokių metodų yra daug, kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Kaip visada, mokesčių buhalterio patarimai šiais klausimais yra naudingi tiems, kurie nori tinkamai pasinaudoti šiais būdais.

Skaičiuojant trumpalaikį kapitalo prieaugį, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apmokestinama suma yra vadinama „grynuoju kapitalo prieaugiu“. Tai reiškia, kad jei investuotojas turi dvi akcijas ir vieną parduoda siekdamas pelno, o kitą – nuostolingai, nuostolių dėl investicijų suma bus įskaityta į kapitalo prieaugį, gautą pardavus pelningą investiciją. Tai sumažina asmens mokestinę prievolę, palyginti su tuo, kas būtų, jei mokesčių įstatymai nepaisytų nuostolingų investicijų.