Trumpas psichozinis sutrikimas yra trumpas epizodas, kai asmuo nukrypsta nuo realybės. Taip pat vadinamas trumpa reaktyvia psichoze, trumpam psichoziniam sutrikimui paprastai būdingos haliucinacijos, katatoniniai epizodai, neįprasta kalba ir hiperaktyvumas. Asmuo priskiriamas trumpalaikiam psichoziniam sutrikimui, jei jis bent vieną pagrindinį simptomą patiria ilgiau nei dieną, bet trumpiau nei 30 dienų. Būklė, kuri atsiranda staiga, gali būti gydoma konsultacijomis ir vaistais.
Paprastai nuo šio sutrikimo kenčia daugiau moterų nei vyrų, o epizodai paprastai atsiranda per 30 ar 40 metų žmones. Asmuo, patyręs trumpą reaktyviąją psichozę, gali pakenkti sau ar kitiems. Patyręs trumpalaikį psichozinį sutrikimą, žmogus grįš į įprastą funkcionavimo lygį.
Dėl stipraus streso žmogus gali patirti trumpalaikę reaktyviąją psichozę. Asmuo gali patirti psichikos sutrikimą, jei vienu metu patiria daug traumuojančių veiksnių, tokių kaip artimo žmogaus mirtis, nedarbas ar liga. Be to, sutrikimas dažnai siejamas su pradinėmis šizofrenijos stadijomis. Moterims gali pasireikšti trumpalaikis psichozinis sutrikimas dėl hormonų pokyčių gimdymo metu. Be to, asmenybės sutrikimą turintis asmuo gali būti pažeidžiamas šio sutrikimo.
Klasikiniai sutrikimo simptomai yra haliucinacijos ir kliedesiai. Asmuo, patyręs haliucinacijas, gali matyti, girdėti ar net užuosti dalykus, kurių iš tikrųjų nėra. Kai žmogus patiria kliedesius, jam kyla neracionalių minčių, kurių negalima pakeisti net ir tada, kai pateikiami konkretūs įrodymai, paneigiantys neracionalią mintį. Asmuo, kenčiantis nuo kliedesių, gali manyti, kad yra garsus žmogus, o kliedesiai gali turėti religinių atspalvių. Kiti simptomai, kurie paprastai yra susiję su sutrikimu, yra staigūs nuotaikos pokyčiai, mintys apie savižudybę ir atminties praradimas.
Jei pacientas smurtauja, jį gali tekti paguldyti į ligoninę įvertinimui. Ligoninės metu pacientą gali prireikti suvaržyti, kad būtų išvengta savęs žalojimo ar žalos kitiems. Kai kuriais atvejais, kai sutrikimą sukelia stresoriai, būklė išsisklaido, kai tie stresoriai išsprendžiami.
Kitas gydymo būdas yra antipsichozinių vaistų skyrimas. Jei asmuo, sergantis šia liga, yra labai nervingas ir sunkiai miega, gali būti skiriami trankviliantai. Individuali ar grupinė psichoterapija taip pat gali būti veiksminga gydant sutrikimą. Terapija padeda pacientui atpažinti ir susidoroti su situacija, kuri galėjo sukelti būklę.