Tujų aliejus, taip pat žinomas kaip kedro lapų aliejus, yra saldaus kvapo aliejus, panašus į kamparą. Išvaizda tujų aliejus svyruoja nuo skaidrios geltonos iki visiškai bespalvės. Jis paimtas iš tujos occidentalis arba rytinio baltojo kedro, medžio, kilusio iš Šiaurės Amerikos šiaurės rytų dalies. Tujų aliejus turi stiprų, malonų kvapą, todėl dažnai naudojamas kaip kvepalų, odekolono ir kitų sveikatos bei grožio produktų, tokių kaip kosmetika, muilas ir tualeto reikmenys, sudedamoji dalis. Dėl savo aromato jis yra populiarus pasirinkimas buitiniams valikliams, baldams ir batų tepalui kvėpinti. Jis taip pat yra natūralus vabzdžių repelentas ir naudojamas kai kuriuose pesticiduose ir atbaidymo produktuose.
Pats medis yra tvirtas visžalis spygliuočiai, glaudžiai susijęs su didesniu vakariniu raudonuoju kedru. Jis buvo auginamas kaip dekoratyvinis augalas ir daugiausia naudojamas tinklėms ir gyvatvorėms, bet taip pat auginamas ir pjaunamas medienai. Skirtingai nuo daugelio kitų spygliuočių, rytinio baltojo kedro lapai nėra adatos formos, o yra tamsiai žali, žvynuoti pirštai, išraižyti plokščia vėduokle. Iš šių lapų imamas tujų aliejus.
Amerikos indėnai pirmieji pradėjo naudoti tujų aliejų kaip vaistą. Kaip turtingas vitamino C šaltinis, kedro lapai buvo naudojami skorbuto profilaktikai. Arbata iš lapų buvo naudojama menstruacijų skausmui ir reumatui gydyti. Iš kedro lapų buvo ruošiamasi gydyti peršalimą, nudegimus ir podagrą. Velykinis baltasis kedras buvo vadinamas gyvybės medžiu dėl žinomos naudos sveikatai.
Dėl gydomųjų aliejaus savybių jis tapo populiariu vaistažolių preparatu ir įprastu aromaterapijos bei homeopatijos komponentu. Vartojamas lokaliai, gali būti naudojamas kaip sutraukiantis, skausmą malšinantis vaistas nuo reumato, vaistas nuo išorinių grybelinių infekcijų ir karpų šalinimo priemonė. Įkvėpus jis gali veikti kaip atsikosėjimą lengvinantis preparatas ir yra gerai žinomų, nereceptinių vaistų ir tepalų sudedamoji dalis. Jis buvo naudojamas nemigai, nerimui, psoriazei, egzemai, širdies plakimui, spuogams ir pleiskanoms gydyti, o kaip diuretikas naudingas detoksikuojant. Homeopatiniai preparatai buvo naudojami gydyti įvairiausias ligas, įskaitant galvos, nugaros, venerines ligas, infekcijas, bėrimus, hemorojus, dantų, skrandžio skausmus, galvos svaigimą ir net vėžį.
Naudojantiems tujų aliejų primygtinai rekomenduojama medicininė priežiūra. Didelės dozės įkvėpus ar nurijus gali sudirginti virškinimo, kvėpavimo, šlapimo ir reprodukcines sistemas. Vienas iš aliejaus komponentų, tujonas, yra potencialiai mirtinas neurotoksinas, kuris gali sukelti raumenų spazmus, traukulius ir haliucinacijas. Tujų aliejaus neturėtų vartoti žmonės, turintys virškinimo trakto sutrikimų ar traukulių sutrikimų. Tujonas taip pat yra abortą skatinanti medžiaga – medžiaga, sukelianti persileidimą – todėl moterys neturėtų jo vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu.