Tulžies latakų obstrukcija, taip pat žinoma kaip tulžies obstrukcija, atsiranda, kai užsikemša vamzdeliai, naudojami tulžies transportavimui per kūną. Paprastai tulžis juda iš kepenų į plonąsias žarnas ir tulžies pūslę. Kai jis negali išeiti iš kepenų, gali atsirasti daugybė sveikatos sutrikimų, tokių kaip gelta, karščiavimas ir skausmas pilvo srityje. Tam tikros žmonių grupės yra labiau linkusios į obstrukciją, pavyzdžiui, tie, kurių imuninė sistema silpna, asmenys, sirgę kasos ar tulžies vėžiu, arba žmonės, kuriems anksčiau buvo tulžies akmenligė. Laimei, tulžies latakų obstrukcija gali būti diagnozuota ir gydoma.
Esant tulžies latakų obstrukcijai, svarbu išsiaiškinti šios būklės priežastis, nes priežastys dažnai yra susijusios su gydymo būdu, kurį asmuo gaus. Dažniausia tulžies latakų obstrukcijos priežastis yra cistos susidarymas šalia latako. Cistos paprastai pašalinamos chirurginiu būdu, taip atidarant kanalą ir gydant būklę. Tulžies akmenys taip pat gali sukelti būklę. Daugeliu atvejų tulžies pūslė gali būti pašalinta chirurginiu būdu arba retais atvejais tulžies akmenys laikui bėgant gali ištirpti vartojant vaistus.
Kitos tulžies latakų obstrukcijos priežastys yra limfmazgių uždegimas arba užkrėstas tulžies latakas. Tokiais atvejais paprastai skiriami antibiotikai, siekiant sumažinti uždegimą ir gydyti infekciją. Kai tulžies latakas nebėra uždegimas, tulžis turi tekėti laisvai. Kasos ar tulžies vėžys taip pat gali sukelti būklę. Paprastai visi vėžiniai navikai bus pašalinti arba, kaip alternatyva, bus naudojami stentai, siekiant išplėsti vamzdelius ir leisti tulžies tekėti, jei auglys turi likti vietoje.
Yra keletas simptomų, kurie gali rodyti tulžies latakų obstrukciją. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės jaučia skausmą viršutinėje dešinėje pilvo dalyje. Kitų paveiktų asmenų šlapimas yra neįprastai tamsios spalvos, niežulys ar karščiavimas. Kai kuriais atvejais žmogui atsiranda geltonos spalvos oda arba gelta. Nenormalus išmatų dažymas, pykinimas ir vėmimas taip pat gali būti šios būklės simptomai.
Yra keletas metodų, kurie gali padėti gydytojui nustatyti, ar asmuo turi tulžies latakų obstrukciją, ar ne. Pavyzdžiui, fizinis skrandžio srities tyrimas gali leisti gydytojui pajusti, ar nėra navikų, cistų ar akmenų. Be to, kraujo tyrimas gali atskleisti, ar žmogui yra neįprastai didelis tulžies ar bilirubino išsiskyrimas. Šarminio fosfato ir kepenų fermentų kiekiui analizuoti galima naudoti kitus kraujo tyrimus. Naudojant ultragarso aparatą arba kompiuterinę tomografiją (KT) gydytojas gali vizualiai ieškoti tulžies latakų blokų.