Tvarumas yra koncepcija, kuri XXI amžiuje nuolat plečiasi, paliečianti naujas gyvenimo ir verslo sritis, skatindama žmones svarstyti alternatyvas, kurios daro teigiamus bendrus skirtumus. JAV prekybos departamento Tarptautinės prekybos administracija tvarią gamybą apibrėžia kaip pagamintų produktų kūrimą, naudojant procesus, kurie sumažina neigiamą poveikį aplinkai; yra saugūs darbuotojams, bendruomenėms ir vartotojams; ir yra ekonomiškai pagrįsti. Norint atitikti šiuos standartus, gali prireikti įvairiausių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti atsinaujinančių išteklių naudojimo, pereiti prie švarių energijos šaltinių, diegti efektyvesnius gamybos procesus.
Anksčiau didžioji dalis gamybos buvo vykdoma tinkamai neatsižvelgiant į žmonių gerovę, gamtą ir gyvenimą ateityje. Tvari gamyba skiriasi tuo, kad ja siekiama pagerinti dabarties sąlygas, atsižvelgiant į poveikį, kuris bus padarytas būsimų kartų gyvenimui. Tai pašalina nuostatas, kai vartotojų paklausa užgožia pasekmes.
Vienas iš pagrindinių tvarios gamybos akcentų yra didesnis dėmesys aplinkai. Paprastai yra ilgas sąrašas problemų, kurias reikia išspręsti, jei įmonė nori atitikti šiuos standartus. Du pavyzdžiai apima naudojamų medžiagų tipų ir būdo, kuriuo jos naudojamos, pakartotinį įvertinimą. Neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimas kelia didelį susirūpinimą aplinkai, nes šios medžiagos negali būti pakeistos, o kai kurios jau sumažintos iki nerimą keliančio lygio. Atsinaujinančių išteklių radimas, siekiant pakeisti šių medžiagų naudojimą, skatina verslą tvarumo link.
Vis dėlto net ir tada, kai ištekliai yra atsinaujinantys, tvarios gamybos tikslas – pašalinti švaistomus ir žalingus procesus. Gamintojai gali tvarkyti savo atliekų kiekį taikydami efektyvesnius gamybos metodus ir perdirbdami arba perparduodami šalutinius produktus. Pašalinti žalingą prekių gamybos poveikį galima naudojant švarias technologijas ir energijos šaltinius.
Paprastai suvokiama, kad gamintojai siekia gauti pelno, o dauguma jų yra atsakingi už finansinių įsipareigojimų vykdymą savo akcininkams. Nors tvaria gamyba nesiekiama iš naujo apibrėžti šio verslo aspekto, ji išryškina socialinius įsipareigojimus, kuriuos taip pat turi įmonės. Be aplinkos apsaugos, būtina apsaugoti ir žmones bei jų bendruomenes.
Visą laiką buvo gerai dokumentuojami būdai, kaip gamyba gali neigiamai paveikti žmones ir jų gyvenimo būdus. Pavyzdžiui, daugeliu atvejų didelės apimties gamybos operacijos įgyja žemę, kuri anksčiau buvo naudojama žemės ūkio ar buities reikmėms, arba jų gamybos procesai užteršia žemę ir vandenį, kuriais anksčiau rėmėsi aplinkinės bendruomenės. Kai vis daugiau įmonių pereis prie tvarumo, tokios socialinės problemos pradės nykti.