Tvarsčių klijai yra medicininės klasės klijai, kurie, veikiami spaudimo, tampa lipnūs, todėl tvarstis prilimpa prie žaizdą supančios odos. Kai kurie medicininiuose klijuose naudojami junginiai gali sukelti dirginantį kontaktinį dermatitą (ICD), kai oda ilgą laiką buvo veikiama klijų. Daugelis transderminių pleistrų, įskaitant nikotino pakaitalus ir opioidinius skausmą malšinančius pleistrus, yra padengti plonu tvarsčių klijų sluoksniu, kad pleistras būtų pritvirtintas prie odos. Daugumą klijų likučių, likusių ant odos nuėmus tvarstį, galima pašalinti nuplovus vietą muilu ir šiltu vandeniu.
Yra daug įvairių tvarsčių klijų tipų. Vienos rūšies tvarsčių klijai yra pagaminti iš akrilato polimerinės dervos; klijai aktyvuojami susilietus su oda. Šio tipo tvarsčių klijai yra žinomi dėl savo tvirtumo ir lankstumo, taip pat dėl greito klijų nustatymo. Kitas tvarsčių klijų tipas yra vadinamoji hidroabietinė rūgštis.
Kai kuriuose medicininiuose klijuose yra įmaišytų priedų, todėl klijai elgiasi kitaip. Vienas iš šių priedų vadinamas benzoilo peroksidu, kuris naudojamas siekiant padidinti klijų tamprumą.
Slėgiui jautrūs klijai tepami ant žaizdos dangtelio pagrindo, kai jis gaminamas. Klijai nėra lipnūs, kol juos suaktyvina pirštų svoris, kai naudojamas tvarstis. Daugumoje lipniųjų tvarsčių yra plonas padengto popieriaus lapas, padengtas klijais, kad jis neužterštų prieš uždedant tvarstį ant odos.
Keletas žmonių gali patirti nemalonią odos reakciją į tvarsčių klijus. Klijų uždėjimo vieta gali niežėti, parausti arba patinti. Kai kuriems pacientams po klijais po trumpo laiko atsiranda dilgėlinė, kai uždedamas tvarsliava, ir sukelia būklę, vadinamą dirginančiu kontaktiniu dermatitu. Kiti pacientai nepatiria jokių odos reakcijų, kol tvarstį uždeda kelias dienas. Alergijos tyrimai, atlikti su kelių tipų tvarsčių klijais, parodė, kad nenormalias odos reakcijas sukelia ne tikra alerginė reakcija į klijų junginį.
Pašalinti tvarsčio klijų likučius dažnai būna sunku. Pirmiausia ant odos likę tvarsčio klijai dešimčiai minučių turi būti palikti ore; kai klijai džiūsta, jie praras dalį savo lipnumo. Didžioji dalis klijų likučių nuplaunama šiltu vandeniu ir skystu indų muilu nuo odos. Šaltu veido kremu arba kūdikių aliejumi galima įtrinti bet kokius klijų likučius, kad būtų lengviau pašalinti. Kai šaltas kremas ar kūdikių aliejus įsigers į odą, šiek tiek drėgna skalbimo šluoste galima nuvalyti tvarsčio klijų likučius ir į odą neįsigėrusį kremą ar aliejų.