Tvarus ūkininkavimas yra idėja, kad bet koks ūkininkavimo tipas ar žemės ūkis, vykstantis pasaulyje, yra vykdomas taip, kad būtų tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reiškia, kad ūkininkai ir kiti žemės ūkio verslo subjektai turėtų naudoti metodus, kuriais būtų išnaudojami gamtos ištekliai, kartu užtikrinant, kad tie ištekliai būtų atnaujinti arba išlikti gyvybingi ateities kartoms. Siekiant užtikrinti tvarumą, dažnai atsižvelgiama į gamtos išteklius, tokius kaip dirvožemis, vanduo, saulės šviesa ir oras.
Dar vadinamas tvariu žemės ūkiu, tvarus ūkininkavimas yra praktika, kuria siekiama užtikrinti, kad ateities kartos galėtų panaudoti šiandien turimus maisto šaltinius. Konkrečiai kalbama apie pasėlius ir pasodintus maisto produktus, tvarkomus taip, kad būtų užtikrintas tokių maisto produktų tvarumas. Apskritai, norint auginti augalus, reikia saulės šviesos, oro, vandens ir dirvožemio. Dauguma pastangų, susijusių su tvariu ūkininkavimu, yra nukreiptos į tai, kad šie keturi ištekliai vis tiek būtų prieinami ateities kartoms.
Saulės šviesa ir oras tvarioje žemdirbystėje paprastai yra susiję su aplinka apskritai ir konkrečiai su tarša. Dėl oro taršos gali pablogėti oro kokybė, o tai gali turėti neigiamos įtakos pasėlių augimui. Tikėtina, kad oro tarša daugeliu atžvilgių neigiamai paveiks kitus gyvūnus, įskaitant žmones, ne tik ūkininkavimą, todėl dažnai tai laikoma didesniu rūpesčiu. Saulės šviesos paprastai gausu visame žemės paviršiuje, o bet koks neigiamas poveikis, mažinantis saulės šviesą, taip pat bus žalingas žmonijai kitais būdais.
Tačiau tvariam ūkininkavimui dažnai atsižvelgiama į vandens tiekimą ir dirvožemio kokybę, ir paprastai juos galima lengviau kontroliuoti nei oro kokybę ir saulės šviesą. Pasėliai paprastai gali gana gerai augti regionuose, kuriuose gausu kritulių ir kitų vandens išteklių. Tačiau kituose regionuose vandenį gali būti sunkiau panaudoti pasėliams, todėl stengiamasi užtikrinti geresnį drėkinimą ir panašius laistymo būdus. Dirvožemis tvariam ūkininkavimui yra labai svarbus ir yra vienas iš pagrindinių veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama siekiant tvarumo.
Dirvožemyje esančios maistinės medžiagos, tokios kaip azotas, yra būtinos sveikam pasėlių augimui ūkininkaujant. Tačiau derliaus nuėmimas pašalina kai kurias maistines medžiagas, todėl žemė ilgainiui gali tapti netinkama ūkininkavimui. Tvariu ūkininkavimu siekiama sumažinti šią problemą įvairiais būdais, įskaitant sėjomainą ir organinių trąšų naudojimą. Taip pat atliekami ciklinio ūkininkavimo, kuriame naudojami natūralūs procesai dirvožemiui atjauninti, tyrimai, pavyzdžiui, Nilo upės potvynis Egipte. Naudojant šiuos metodus, dirvožemis gali būti sveikas, o pasėliai gali augti ateinančioms kartoms.