Prieblandos kalba yra Rytų kalba, apimanti žodžius ir frazes, kurios gali perteikti daugiau nei vieną reikšmę. Dauguma aprašomojo pokalbio ir literatūros tarmėje yra konceptualiai sinonimai ir nurodo tą patį bendrą reiškinį, kuris dažniausiai yra ezoterinio pobūdžio. Ši kalbos sistema aiškiai matoma tantriniame budizme ir induizme, nors manoma, kad pati tarmė kilusi iš sanskrito terminų. Be vokalinio kalbos aspekto, prieblandos kalba inicijuotajam tampa sudėtingesnė, nes jis atranda, kad jos diskursas apima ir neverbalinį bendravimą, pavyzdžiui, gestikuliavimą.
Sumaištis, kylanti iš prieblandos kalbos, yra tyčinė. Daugelis ezoterinių tradicijų naudoja šį būdą, kuriame naudojama nepermatoma kalba, kodai ir konceptuali metafora. Manoma, kad svarbiausi mokymai slypi slaptoje mudrų kalboje, kurios dažniausiai yra rankų gestai, nukreipiantys energijos srautą ir moduliuojantys refleksus smegenyse. Be to, mantros – tai frazės, kurios išmokamos atmintinai ir kartojamos meditacijos metu, ir mandalos, kurios laikomos iniciatoriais kaip dieviškosios tiesos ir tikrovės vaizdavimas, yra simbolinės prieblandos kalbos prigimties dalis.
Iniciacijos metu meditacija yra progresuojantis procesas, kuriame naudojamas subtilus energijos kūnas, kurį meditatorius išreiškia ir jaučia kaip gyvybės energijos judėjimą per energetines erdves, vadinamas čakromis. Manoma, kad kiekvienos čakros apmąstymas leidžia geriau suprasti reiškinį, kuris nuolat minimas ezoteriniuose tekstuose, kuriuose naudojama prieblandos kalba. Iniciatyvus asmuo skatinamas judėti patogiu tempu per visą meditacijos procesą. Pagal tantrinę filosofiją energija juda aukštyn per visas čakras ir galiausiai išleidžiama per karūnos čakrą. Šiuo metu manoma, kad inicijuotasis gali pajusti nušvitimą ir net įgyti psichinių galių, tačiau ši patirtis dažnai yra trumpalaikė ir reikalaujama dar intensyvesnės praktikos.
Kai kurie mano, kad prieblandos kalbos fenomeną budizmo tradicijoje masėms išreiškė bodhisatva Gotama. Jo pasekėjai tvirtino, kad jų apsišvietęs mokytojas neturėjo iš jų žinių; jie patikėjo, kad jo žodžiai buvo pažodiniai ir viską apimantys. Gotamos įkvėpti budistai tikėjo, kad jo mokymai nuves juos į nirvaną arba nušvitimą.