Įstatyme tyčinis aklumas yra sąmoningas bandymas likti nežinomam apie faktus, dėl kurių kažkas gali būti atsakingas. Daugelyje pasaulio regionų tai nepriimama kaip gynyba ir iš tikrųjų gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tai taip pat kartais žinoma kaip išgalvotas nežinojimas arba sąmoningas nežinojimas.
Įprastas tyčinio aklumo pavyzdys – atvejai, kai narkotikų kontrabandininkų vežėjais besielgiantys asmenys ginčijasi nežinantys, kas yra jų nešamose pakuotėse. Tokiais atvejais vežėjas sąmoningai užtikrina, kad jai niekada nebūtų aiškiai pasakyta, kad pakuotėje yra narkotikų. Šioje situacijoje vežėjas tyčiniu aklumu bando bent jau oficialiai likti nežinomas apie tai, kad yra daroma neteisėta veika.
Viena iš priežasčių, kodėl tyčinis aklumas paprastai nelaikomas gera gynyba nuo neteisėtos veiklos, yra ta, kad daugeliu atvejų būtų buvę pagrįsta įtarti, kad buvo vykdoma neteisėta veikla. Tais atvejais, kai buvo didelė tikimybė, kad veiksmai gali būti įtartini ir žmonės neprašo informacijos, jie vis tiek gali būti laikomi atsakingais, remiantis argumentu, kad jie turėjo žinoti, arba kad jie pagrįstai tikėjo, kad kažkas neteisėta, net jei jie nebūtinai žinojo ką.
Gali būti svarbu atskirti tyčinį aklumą. Vėlgi pasitelkus narkotikų kontrabandininkų pavyzdį, jei kas nors palieka krepšį be priežiūros viešbučio kambaryje, o viešbučio darbuotojas į krepšį įsėlina narkotikus, turėdamas tikslą, kad kas nors iš keliautojo kelionės tikslo paimtų krepšį narkotikų gauti, asmuo elgiasi tikrai. kaip nesąmoningas vežėjas. Ji ar jis nežinojo, kad maiše yra nieko nelegalaus, ir nekaltai nešė. Kita vertus, jei tas pats viešbučio darbuotojas paprašė svečio nunešti paketą draugui, o svečias nepasiteiravo apie pakuotės turinį, tai gali būti vertinama kaip tyčinis aklumas argumentuojant, kad svečias turėjo įtarti, kad su pakuotės turiniu kažkas negerai.
Sąmoningas aklumas gali pasireikšti ir pinigų plovimo bylose, kai kas nors bando teigti, kad nežinojo, kad lėšos, pakeitusios savininkus, buvo gautos neteisėtai. Paprastai, kai kas nors ką nors daro arba ką nors priima aplinkybėmis, kurios atrodo įtartinos ir neprašo informacijos bei paaiškinimo, jei veikla yra neteisėta arba susijusi su neteisėta veikla, tas asmuo gali būti atsakingas net ir tuo atveju, jei bandė vengti sužinoti faktines aplinkybes.