Tzimmes yra žydiškas troškintų daržovių ir vaisių patiekalas, tradiciškai patiekiamas kaip garnyras Rosh Hashanah. Ingredientai lėtai verdami ant nedidelės ugnies, gaunamas tirštas kompotas. Receptai skiriasi skirtinguose regionuose ir net skirtingose šeimose, kiekvienam patiekalui suteikiant asmeniškumo, tačiau tradicinis tzimmes dažniausiai gaminamas su morkomis, medumi, džiovintais vaisiais ir kartais krūtinėlėmis, kurios suteikia saldumo Naujųjų metų patiekalui.
Receptai gali labai skirtis ir gali būti mažai panašūs vienas į kitą. Morkos dažniausiai yra pagrindinis ingredientas, tačiau kartais buvo pakeistos saldžiosios bulvės. Gali būti įtraukta papildomų daržovių, ypač šakninių daržovių, tokių kaip bulvės, o mėsa, pvz., krūtinėlė, yra neprivaloma.
Gali būti įtraukti įvairūs razinų, džiovintų slyvų, obuolių ir kitų vaisių deriniai. Taip pat galima pridėti prieskonių, tokių kaip cinamonas ar muskatas. Kiti receptai gaminami naudojant tik vaisius.
Tzimmes įtraukimas į Rosh Hashanah yra sena tradicija, kilusi iš Vokietijos ir Rytų Europos. Medumi saldintas maistas tradiciškai buvo įtrauktas į žydų Naujųjų metų šventes visame regione. Žieminių šakniavaisių, tokių kaip morkos ir džiovinti vaisiai, buvo nesunkiai galima įsigyti net esant tokiam šaltam klimatui, sujungiant pagrindinius šio patiekalo elementus.
Simbolinę reikšmę turi ir tzimuose naudojami ingredientai, ypač morkos. Jidiš kalbos žodis, reiškiantis morkas, yra merren, žodis, kuris taip pat gali reikšti „dauginti“, priminimas pietautojams, kad ateinančiais metais nuveikti daugiau gero. Kai kurie taip pat pažymi, kad griežinėliais pjaustytos morkos primena auksines monetas, ir mano, kad jos taip pat gali simbolizuoti gerovės Naujųjų metų palinkėjimą.
Įprasti rašybos variantai, o patiekalas paprastai vadinamas tsimmis, tzimmis arba tsimmis. Žodis tzimmes yra jidiš kalba, ir šis žodis gali reikšti ne tik šį saldų patiekalą, bet ir netvarką, triukšmą ar rūpesčius. „Nedaryk didelių tzimmų“ yra dažna žydų frazė ir būdas liepti kitiems neapsunkinti reikalų.
Patiekalo pavadinimas gali būti nuoroda į recepto sudėtingumą ir darbą ruošiant daržoves bei vaisius arba tai, kaip šis patiekalas troškins tol, kol ingredientai ištirps į vienalytę „netvarką“. Jis taip pat gali būti kilęs iš vokiškų žodžių zum essen, reiškiančių „valgyti“, arba angliško žodžio „simmer“ varianto. Gali būti, kad daugiau nei vienas iš šių veiksnių susijungė, kad receptas būtų pavadintas šiek tiek pažaidus žodžių.