Vieningoji išplečiama programinės aparatinės įrangos sąsaja (UEFI) yra programinės įrangos technologija, kuri paruošia kompiuterį paleisti operacinei sistemai jį įjungus. Jis buvo parduodamas kaip pagrindinės įvesties išvesties sistemos (BIOS) pakaitalas – technologija, pirmą kartą sukurta originaliam IBM® kompiuteriui. Programa buvo sukurta siekiant įveikti kai kuriuos BIOS trūkumus, tokius kaip greičio ir aparatinės įrangos apribojimai. „Intel®“ pristatė technologiją 2003 m., o vėliau perdavė valdžią pramonės prekybos grupei, kuri pamažu pradėjo palaikyti standartą vartotojų asmeniniuose kompiuteriuose.
Daugelis kompiuterių vartotojų tikriausiai pastebėjo, kad nepaisant to, kiek greičiau veikia jų sistemose esančios mikroschemos, praktiškai visuose kompiuteriuose yra uždelsimas nuo maitinimo mygtuko paspaudimo iki operacinės sistemos paruošimo. Per šį laikotarpį specializuota programinė įranga palaiko ryšį su elektroniniu kodu, vadinamu programine įranga, esančia aparatinės įrangos įrenginiuose. Programinė įranga ieško naujų aparatinės įrangos komponentų, tikrina ir paruošia esamus komponentus, kad būtų galima paleisti operacinę sistemą, ir pasirenka diską arba tinklo vietą, iš kurios bus paleista. Istoriškai šį vaidmenį atliko BIOS programinė įranga, tačiau naujesnis UEFI standartas turėjo jį pakeisti.
BIOS yra vienas iš seniausių originalaus IBM® asmeninio kompiuterio palikuonių, o dėl jo pagrindinės konstrukcijos apribojimų daugelis kompiuterių nebuvo paleisti greičiau, nei galėtų, o operacinės sistemos įkėlimas trunka iki 30 sekundžių ar ilgiau. Skirtingai nuo kompiuterių aparatinės įrangos, BIOS beveik nepasikeitė po jos pristatymo devintojo dešimtmečio pradžioje. Sistema buvo patobulinta, kad palaikytų naujesnę aparatinę įrangą, tačiau dėl jos paveldo ji vis tiek susidūrė su problemomis ir ribotu greičiu. Pavyzdžiui, BIOS buvo sukurta 1980 bitų procesoriams, o ne 16 ar 32 bitų lustams, kurie yra modernesniuose kompiuteriuose.
Palyginti su BIOS, UEFI turi daug privalumų. Jis turėjo būti nepriklausomas nuo platformos, o tai reiškia, kad jis nėra užfiksuotas konkrečioje kompiuterio architektūroje ir gali būti naudojamas kitų tipų aparatinėje įrangoje, pvz., planšetiniuose kompiuteriuose. Įkrovos laikas gali būti sutrumpintas iki kelių sekundžių, o programos ir tvarkyklės netgi gali būti sukurtos veikti aplinkoje prieš įkeliant operacinę sistemą. Taip pat galima sukurti programą, kuri imituoja tradicinį BIOS elgesį, kad būtų galima suderinti atgal. Maksimalus standžiojo disko, kurį galima naudoti įkrovimui, dydis taip pat padidėjo nuo maždaug 2 terabaitų (TB) pagal BIOS iki 9.4 zettabaitų (ZB).
Iš pradžių UEFI buvo išleista kaip išplečiama programinės aparatinės įrangos sąsaja arba EFI – technologija, kurią sukūrė „Intel“, skirta naudoti su aukščiausios klasės „Itanium®“ 64 bitų procesorių linija, nesuderinama su BIOS standartu. 2005 m. „Intel®“ perleido EFI kontrolę „Unified EFI Forum“ – pramonės grupei, kurią sudaro kelios įmonės. Forumas pervadino standartą ir paskatino pramoninį pritaikymą staliniams kompiuteriams ir kitiems įrenginiams.