Ultragarsinis dopleris yra metodas, naudojamas skysčių srautui matuoti atspindint garso bangas. Astronomas Christianas Dopleris pirmą kartą pasiūlė Doplerio efektą 1840-aisiais, kai nustatė, kad tam tikros žvaigždės turi kitokias spalvas, nei tikėtasi. Jis pasiūlė, kad spalvų skirtumai atsirado dėl to, kad žvaigždės judėjo link stebėtojo arba nuo jo, keisdamos savo matomas spalvas. Nors Dopleris tyrinėjo žvaigždžių šviesą, mokslininkai tikėjo, kad poveikis taip pat atsirado garsui.
Vėlesnis eksperimentas su muzikantais važiuojančiame traukinyje ir stebėtojais, stovinčiais ant traukinio platformos, patvirtino Doplerio teoriją naudojant garsą. Kai objektas juda link nejudančio ar nejudančio stebėtojo, garso bangos šiek tiek suspaudžiamos, todėl garsas yra aukštesnis nei tikrasis garsas. Objektui pasiekus stebėtoją ir nutolus, tariamasis garsas tampa žemesnis, nes garso bangos šiek tiek ištemptos.
Ilgesnių garso bangų aukštis yra žemesnis, todėl garsas atrodo žemesnis nei tikrasis. Eksperimentą lengva atkurti, klausantis, kaip transporto priemonė artėja prie stebėtojo, tada pravažiuoja ir tolsta. Jei transporto priemonė skleidžia garsinį signalą, artėjančios transporto priemonės garso signalas yra aukštesnis, kuris pasikeis į žemesnį, kai transporto priemonė pravažiuoja ir tolsta.
Šis Doplerio efektas gali būti naudojamas ultragarsiniame srauto matavimo prietaise. Ultragarso garsai yra labai aukšti dažniai, viršijantys žmogaus klausos diapazoną. Prieš absorbuodami jie gali prasiskverbti per daugelį skysčių ir žmogaus audinių, todėl yra naudingi medicinos diagnostikoje ir pramonėje. Ultragarsinis Doplerio greičio matavimas naudoja dažnio poslinkį, kai garso bangos atsispindi nuo judančių skysčių.
Geriausi rezultatai gaunami, kai ultragarsinis doplerio įrenginys matuoja skystį, kuriame yra burbuliukų arba kietųjų dalelių. Ultragarsiniai garsai blogai atsispindi nuo skaidrių ar labai tirštų skysčių, nes norint išmatuoti skysčio srauto greitį, reikalingas tam tikras garso atspindys atgal į imtuvą. Įrenginys siunčia trumpus aukšto dažnio garso impulsus ir lygina grįžtantį signalą su išeinančiu. Norint gauti skysčio greitį, galima apskaičiuoti bet kokį dažnių skirtumą.
Ankstyvieji ultragarsinio doplerio matavimo taikymai buvo medicinos srityje, kur garso matavimai buvo naudojami kraujotakai arterijose ir venose patikrinti neatliekant operacijos. Taip pat buvo sukurtos programos, skirtos vaisiui nėštumo metu patikrinti, žiūrint į plakančią širdį ir kraujagysles. XX amžiaus pabaigoje sukurti prietaisai galėjo parodyti matomą širdies vožtuvų judėjimą, kad būtų galima diagnozuoti defektus ir užsikimšimus.
Pramonėje ultragarsinis doplerio matavimas geriausiai veikia, jei garsas siunčiamas į skystį kitu nei 90° kampu. Skysčio dalelės ar burbuliukai turi judėti link įrenginio arba nuo jo, kad jis tiksliai išmatuotų greitį. Norint atlikti tinkamą matavimą, reikalingas pilnas vamzdis, nes iš dalies užpildyta sistema nesugrąžins tinkamo garso signalo greičiui matuoti.