Anemija, kartais vadinama „mažu kraujo kiekiu“, apibūdina būklę, kuri atsiranda, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius. Kai būklė vystosi ilgą laiką, ji vadinama lėtine anemija. Jei anemija prasideda staiga, ji vadinama ūmine anemija. Kai anemija yra ūmi, tai paprastai rodo kraujo netekimą kurioje nors kūno vietoje, nors kai kuriais atvejais priežastis gali būti kitos sąlygos.
Į ūmią anemiją gydytojai paprastai žiūri labai rimtai, nes tai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę. Vidinis kraujavimas, atsirandantis dėl kraujagyslės plyšimo, kartais gali sukelti ūminę anemijos formą. Kartais kraujo netekimas dėl kraujavimo opų ar vidinio kraujavimo taip pat gali būti pakankamai stiprus, kad sukeltų staigią anemiją. Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį paprastai daro gydytojai, yra bandyti tiksliai nustatyti priežastį, nes šios žinios bus reikalingos norint tiksliai gydyti būklę.
Kai kurios ligos taip pat gali sukelti ūminę anemiją. Kai kurios iš šių ligų yra hemofilija, įgytas trombocitų sutrikimas ir hemofiliniai sutrikimai, kurie kartais lydi vilkligę. Be to, ūmi anemija dažnai yra vienas iš pirmųjų leukemijos simptomų.
Norint nustatyti tikslią anemijos priežastį ir jos sunkumo mastą, gali būti taikomi įvairūs tyrimo metodai. Vienas iš dažniausių metodų yra išmatų kultūros tyrimas, nes vidinis kraujavimas, kad ir koks nedidelis jis būtų, dažniausiai pasireiškia išmatose. Išmatos dedamos ant kortelės, kuri buvo apdorota cheminėmis medžiagomis, dėl kurių kortelė pamėlynuoja, jei aptinkamas kraujas. Šio tipo testas vadinamas okultiniu išmatų tyrimu. Gydytojai taip pat paprastai patikrins vitaminų ir geležies kiekį, paimdami kraujo pasėlį.
Anemijos simptomai paprastai skiriasi priklausomai nuo sunkumo, tačiau dažnai gali būti silpnumas, mieguistumas ir blyškumas. Kai kurie žmonės, sergantys ūmine anemija, skundžiasi šaltomis rankomis ir kojomis, dažnai gali jausti galvos svaigimą ir dezorientaciją. Apalpimo priepuoliai ir atmintis nėra neįprasti žmonėms, kenčiantiems nuo šios būklės. Sergant lėtine anemija, simptomai dažniausiai vystosi labai lėtai ir ilgą laiką gali būti nepastebėti, tačiau sergant ūmine anemija simptomai dažniausiai būna staigūs ir intensyvūs.
Tiek ūminė, tiek lėtinė anemija paprastai reikalauja skubaus gydymo. Dėl šios būklės gali prireikti nedelsiant perpilti kraują, kad padidėtų raudonųjų kraujo kūnelių skaičius. Daugeliui žmonių, sergančių ūmine anemija, kartu su perpylimu patariama vartoti geležies papildus ir pradėti valgyti daug geležies turintį maistą. Manoma, kad geležis yra būtina didinant raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.