Mielinas yra minkšta, balta, riebi medžiaga, apsauganti ląstelių membranas. Ūminė demielinizacija yra greitas apsauginių mielino apvalkalų, dengiančių nervus, pašalinimas. Tai skiriasi nuo lėtinių ligų, kurios ilgainiui lėtai ardo mieliną ir sukelia progresuojančius simptomus. Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinės demielinizuojančios ligos pavyzdys, o Guillain-Barré – ūmi būklė. Tokias ligas gali būti sudėtinga gydyti, atsižvelgiant į pagrindinę priežastį, o pacientams gali prireikti fizinės terapijos ir kitų intervencijų, kad jie išlaikytų funkciją po mielino sužalojimų.
Ūminė demielinizacija pacientams gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių. Viena iš galimų priežasčių yra ūmi ir greita imuninė reakcija, kai organizmas klaidingai identifikuoja mieline esančius baltymus kaip užpuolikus ir pradeda juos atakuoti. Tai galima pastebėti sergant Guillain-Barré, dar vadinama ūmine uždegimine demielinizuojančia poliradikulpatija (AIDP). Kita problema gali būti toksinų, tokių kaip organofosfatai, poveikis, kurie greitai sunaikina mieliną organizme.
Kai mielinas erozuoja, nervai negali perduoti signalų taip efektyviai ir tiksliai. Pacientas gali pradėti drebėti, prarasti raumenų kontrolę ir sustingti. Skausmas gali atsirasti išilgai paveiktų nervų, kartu su silpnumu. Jei būklė išplinta, ji gali sukelti vis sunkesnius simptomus ir galiausiai sukelti kvėpavimo nepakankamumą, kai kvėpavimą kontroliuojantys nervai nebegali veikti.
Dėl to neįmanoma savarankiškai kvėpuoti, o tai reiškia, kad jiems gali prireikti mechaninės ventiliacijos. Be to, pacientams gali kilti pavojus, pvz., plaučių uždegimas, atsirandantis dėl maisto aspiracijos, nes jie dažnai nekontroliuoja ir kramtymo bei rijimo. Pacientams, sergantiems ūmine demielinizacija, gali prireikti kruopščiai prižiūrimos priežiūros, kad jie gautų tinkamą mitybą ir kvėpavimo palaikymą.
Jei gydytojas įtaria ūminę demielinizaciją pagal simptomus, medicininis vaizdas gali suteikti informacijos. Taip pat gali prireikti paimti biopsijos mėginius ir kraujo mėginius, kad sužinotumėte daugiau apie procesus paciento viduje. Atvejo supratimas gali padėti gydytojui paskirti gydymo kursą. Pavyzdžiui, priešuždegiminiai vaistai gali slopinti imunines reakcijas, kad sustabdytų organizmą prieš jam valgant savo mieliną, o palaikomoji priežiūra gali padėti žmonėms atsigauti po organofosfato poveikio.
Svarbu stabilizuoti pacientą, sergantį ūmine demielinizacija, taip pat bandyti sulaikyti žalą, kad būtų išvengta tolesnio sužalojimo. Kai paciento būklė atrodo stabili, gydytojas gali aptarti tokias galimybes kaip gydymas raumenų jėgai ir koordinacijai pagerinti. Tai gali padėti pacientui išlaikyti nepriklausomybę ir leisti žmonėms grįžti prie ankstesnės veiklos, atsižvelgiant į žalos vietą ir mastą. Taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos, kaip išvengti žalos pasikartojimo, pvz., geriau kontroliuoti pesticidus, kad būtų apribotas organofosfatų poveikis.