Ūminės encefalopatijos yra smegenų sutrikimai, kurių priežastys yra įvairios. Jiems dažnai būdingas delyras, nervų ir raumenų pokyčiai ir traukuliai. Deguonies trūkumas dėl širdies sustojimo ar smegenų sužalojimo gali sukelti encefalopatiją, nes centrinės nervų sistemos neuronai negali išsiversti be deguonies ilgiau nei kelias minutes, nepatirdami nuolatinės žalos. Medžiagų apykaitos sutrikimai sukelia ūminę encefalopatiją, kuri kartais gali būti panaikinta, jei užklumpama pakankamai anksti, kol dar neatsiranda nuolatinis smegenų pažeidimas.
Encefalopatija yra smegenų sutrikimas, kurį sukelia visuotinė smegenų disfunkcija, o ne vieno ar dviejų smegenų regionų problemos. Ūminė encefalopatija reiškia gana staigų šių sutrikimų atsiradimą, pavyzdžiui, kai jį sukelia deguonies tiekimo trūkumas, toksiški vaistai ar medžiagų apykaitos sutrikimai. Dėl šios būklės gali atsirasti psichinių problemų, tokių kaip kliedesys ir nuotaikų svyravimai, dėl kurių gali atsirasti staigių asmenybės pokyčių. Encefalopatijos yra sindromai, kuriuos sukelia sužalojimas ar liga, tačiau jie negali būti laikomi liga.
Vienas iš pagrindinių ūminės encefalopatijos simptomų yra kliedesys, laikinas dėmesio, sąmonės ir pažinimo gebėjimų sutrikimas. Jei jį lydi ūmios ir gyvybei pavojingos medžiagų apykaitos problemos arba neigiama vaistų sąveika organizme, kliedesys gali būti vadinamas metaboline arba toksine encefalopatija ir dažnai yra grįžtamas, jei šios cheminės problemos gydomos. Be to, pakitusią psichinę būseną gali lydėti neurologinės problemos, pvz., raumenų trūkčiojimas ir nepastovus trūkčiojantys judesiai arba sunkumai reguliuojant normalų kvėpavimą. Deliriumas yra įprastas būdas kliniškai nustatyti encefalopatijas, kol laboratoriniai tyrimai galutinai atskleidžia pagrindinį cheminį sutrikimą.
Centrinės nervų sistemos funkcijų slopinimas encefalopatijos metu gali būti pavojingas gyvybei ir baigtis negrįžtama koma arba mirtimi. Gydymo metu dažnai siekiama pašalinti pagrindines problemas, tokias kaip medžiagų apykaitos sutrikimų arba vaistų toksiškumo gydymas. Sunkūs priepuoliai gali būti gydomi prieštraukuliniais vaistais, o pacientams, kurių smegenys tinkamai nekontroliuoja kvėpavimo ir kitų gyvybinių funkcijų, gali būti suteikta kvėpavimo pagalba. Kartais dėl tokių ligų kaip astma ir anemija jautriems audiniams trūksta deguonies pakankamai ilgai, kad sukeltų visuotinę smegenų disfunkciją, tačiau tai gali sukelti lėtinę, o ne ūminę encefalopatiją, nes reikia laiko, kol deguonies trūkumas pasiekia sisteminį lygį.
Smegenų neuronams ypač reikalingas nuolatinis deguonies tiekimas, kad jie išgyventų, ir jie pažeidžiami, dažnai negrįžtamai, daugiau nei kelias minutes deguonies trūkumo. Hipoksinė išeminė ūminė encefalopatija yra labai sumažėjusio smegenų aprūpinimo deguonimi pasekmė, net jei ji nėra visiškai nutraukta. Tai gali sukelti širdies sustojimas, dėl kurio sutrinka kraujotaka smegenyse. Naujagimiams tai yra gimdymo asfiksijos pasekmė – būklė, kurią kartais sukelia virkštelė, apsivyniojusi aplink kūdikio kaklą. Naujagimiams, išgyvenusiems hipoksinę išeminę encefalopatiją, vis dar gresia nuolatinis smegenų pažeidimas dėl deguonies trūkumo.