Leukemija yra vėžio rūšis, kuri paveikia organizmo gebėjimą gaminti kraują, todėl leukocitų, dažniau žinomų kaip baltųjų kraujo kūnelių, kiekis padidėja nei įprastai. Yra daug leukemijos tipų, o ūminė monocitinė leukemija, dar vadinama AMoL, konkrečiai paveikia tam tikros rūšies baltuosius kraujo kūnelius, vadinamus monocitais. Ūminė monocitinė leukemija yra ūminės mieloidinės leukemijos, dar vadinamos AML, potipis, kuris yra labiausiai paplitęs ūminės leukemijos tipas suaugusiems. Tai, kad tai yra ūminė leukemija, reiškia, kad ji greitai progresuoja ir greitai didėja nenormalių baltųjų kraujo kūnelių, kurie slopina sveikų kraujo kūnelių susidarymą kaulų čiulpuose, skaičiui. Ūminė monocitinė leukemija paprastai gydoma chemoterapija ir kartais kaulų čiulpų transplantacija.
Kraujas susidaro, kai kaulų čiulpų kamieninės ląstelės subręsta į įvairių rūšių kraujo ląsteles, tokias kaip trombocitai, raudonieji kraujo kūneliai ir baltieji kraujo kūneliai. Sveiki baltieji kraujo kūneliai padeda organizmui kovoti su infekcijomis, tačiau dėl ūminės monocitinės leukemijos susidaro daugiau monocitinių baltųjų kraujo kūnelių nei įprastai, todėl šios ląstelės yra nesubrendusios, jos negali veiksmingai kovoti su infekcija. Didelis jų skaičius taip pat slopina kaulų čiulpų gebėjimą formuoti normalius, sveikus baltuosius kraujo kūnelius, taip pat stabdo sveikų raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų susidarymą. Todėl dažni ūminės monocitinės leukemijos simptomai yra anemija ir sumažėjęs atsparumas infekcijai.
Skiriant šias kraujo vėžio rūšis į subkategorijas, naudojamos įvairios klasifikavimo sistemos. Viena bendra klasifikavimo sistema, naudojama specialiai ūminei mieloidinei leukemijai, apima keletą potipių, pavadintų nuo M0 iki M8. Ūminė monocitinė leukemija priklauso AML-M5 potipiui. Šis potipis dar skirstomas į AML-M5a, vadinamą ūmine monoblastine leukemija, ir AML-M5b, kuri yra ūminė monocitinė leukemija. Abiejų tipų AML-M5 leukemijos simptomai yra nuovargis, nenormalios mėlynės ir kraujavimas bei padidėjusi kraujo krešulių susidarymo kraujagyslėse ir vidaus organuose rizika.
Hematologija yra kraujo tyrimas, įskaitant kraujo sutrikimų ir kraujo vėžio, pvz., ūminės monocitinės leukemijos, diagnozavimą, gydymą ir prevenciją. Norint diagnozuoti, kokio tipo leukemija pacientas serga, atliekami įvairūs kraujo tyrimai ir hematologiniai tyrimai, įskaitant pilną kraujo tyrimą (CBC) ir baltųjų kraujo kūnelių skaičių (WBC). Nėra visiškai suprantama, kas sukelia bet kokią leukemiją, tačiau radiacijos ir kai kurių rūšių cheminių medžiagų poveikis yra rizikos veiksnys.