Ūmus apsinuodijimas yra diagnozė, naudojama diagnostikos vadovuose, pvz., TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija), apibūdinanti asmenį, kurį vienu ar keliais būdais pakišo svaigioji medžiaga. Įprasta galvoti apie alkoholį, tačiau, remiantis TLK, bet koks išrašytas ar neteisėtas vaistas, galintis sukelti apsinuodijimą, gali sukelti šią būklę. Sritys, kurias gali paveikti ūmus apsinuodijimas, apima mąstymo (kognityvinius) modelius, dalykų suvokimo modelius, asmens elgesio būdus, kūno judesius ir asmens sprendimus. Gali kilti papildomų problemų, pvz., stiprus vėmimas, o jei apsinuodijimas yra sunkus, kyla tam tikra būklių, pvz., vėmalų įkvėpimo ar ištikimo į komą, rizika. Ši būklė paprastai yra laikina ir praeina, kai paciento kūnas apdoroja problemą sukėlusią medžiagą.
Diagnostiniu požiūriu ūmaus apsinuodijimo diagnozė nustatoma nesant lėtinių intoksikacijos priepuolių ir tokių būklių, kaip priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio. Pasauliečių požiūris yra šiek tiek kitoks. Jei atrodo, kad žmogus kenčia nuo ūmaus apsinuodijimo, o ypač jei yra paveikta dauguma skirtingų organizmo funkcijų, paprastai protinga kreiptis į medikus. Pavojus patekti į komą arba įkvėpti vėmimo yra didelis, ypač jei žmogus yra be sąmonės. Mažų mažiausiai rekomenduojama iškviesti apsinuodijimų kontrolę, kad gautumėte medicininę konsultaciją, kaip elgtis.
Fizinės reakcijos ūmaus apsinuodijimo metu gali būti atvirkštinės, nei paprastai tikimasi iš vaisto. Kai kurie pacientai, vartodami stimuliatorius, taps labai mieguisti arba nuobodūs, o kiti gali tapti hiperaktyvūs arba pervargti vartodami depresantus. Pagrindinė žmogaus sveikata taip pat gali prisidėti prie to, kaip greitai apsinuodijama. Vaistai, kurie metabolizuojami per kepenis ar inkstus, gali būti aktyvesni organizme, jei, pavyzdžiui, šie organai yra pažeisti.
Be to, vartojant narkotikus, pvz., alkoholį, apsinuodijimo greitį gali nulemti kiti veiksniai, pvz., gėrimo įpročiai, kūno svoris, maisto vartojimas ar nevartojimas gėrimo metu ir kartu vartojami vaistai, pvz., antihistamininiai vaistai. Kita įtaka tam, kaip žmonės tampa apsvaigę, priklauso nuo to, kaip jie suvokia narkotikus ir tikisi, kad jis veiks. Apsinuodijimas gali būti rimtesnis nei tikėtasi, jei vaistus vartojantis žmogus tvirtai tiki, kad taip bus.
Ūmus apsinuodijimas, nors ir laikinas, yra mediciniškai pavojingas scenarijus. Bet koks svaiginantis vaistas, pavyzdžiui, raminamieji, skausmą malšinantys vaistai, antihistamininiai vaistai ir kt., gali sukelti šią reakciją, atsižvelgiant į asmens sveikatą, būklę ir gebėjimą metabolizuoti vaistus. Jei vartojant paskirtus vaistus atsiranda ūmaus apsinuodijimo simptomų, žmonės taip pat turėtų kreiptis į medikus, nes ši reakcija vertinama kaip nepalanki.