Ūminis cholecistitas yra medicininis tulžies pūslės uždegimo, atsirandančio dėl tulžies akmenligės, traumos ar sunkios infekcijos, terminas. Asmuo, sergantis ūminiu cholecistitu, po valgio gali patirti aštrius pilvo skausmus ir dažnai pykinti bei vėmti. Cholecistitas laikomas neatidėliotina būkle, todėl, pajutus pirmuosius ligos požymius ir pilvo skausmą, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimai gyvybei pavojingų komplikacijų. Pacientų, kuriems nedelsiant taikomas chirurginis gydymas, prognozė yra gera, dauguma žmonių visiškai pasveiksta greičiau nei per vieną mėnesį.
Tulžies pūslė yra mažas organas, kuris kaupia tulžį iš kepenų ir išskiria ją į plonąją žarną, kad padėtų virškinti. Dauguma ūminio cholecistito atvejų atsiranda, kai tulžies akmenys blokuoja tulžies nutekėjimą iš tulžies pūslės, todėl per daug susikaupia, o tai sukelia uždegimą ir patinimą. Vyresnio amžiaus ir nutukę žmonės turi didžiausią riziką susirgti tulžies akmenimis ir dėl to cholecistitu. Tais atvejais, kai nėra tulžies akmenų, ūminį uždegimą dažniausiai sukelia tulžies infekcija arba tiesioginis pilvo pažeidimas. Retai vėžinis navikas gali daryti spaudimą organui ir sukelti cholecistitą.
Ūminis cholecistitas prasideda staiga ir dažnai būna sunkus. Žmogus dažniausiai jaučia aštrius, spinduliuojančius skausmus dešinėje pilvo pusėje, kurie paūmėja pavalgius. Kadangi būklė tęsiasi kelias valandas ar dienas, dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir nuovargis. Pilvas taip pat gali pradėti išsipūsti ir jaustis jautrus liesti. Negydant tulžies pūslė gali plyšti ir į kraują išleisti tulžį, o tai gali sukelti sunkias infekcijas ir galbūt neoperuojamus organų pažeidimus.
Asmuo, kuris mano, kad gali patirti ūminio cholecistito simptomus, turėtų nedelsdamas kreiptis į greitosios pagalbos skyrių. Gydytojas gali paimti kraujo mėginį, kad patikrintų, ar nėra tulžies, ir atlikti kompiuterinę tomografiją, kad atidžiai apžiūrėtų tulžies pūslę. Gydytojui atmetus kitas galimas simptomų priežastis, pacientui skiriami vaistai nuo skausmo ir į veną leidžiami skysčiai, kad jo gyvybiniai požymiai būtų stabilūs. Tolesni diagnostiniai tyrimai gali patvirtinti cholecistitą ir leisti specialistams nustatyti tinkamą gydymo kursą.
Gydytojai kartais nusprendžia gydyti ligą pašalindami tulžies akmenis ir skirdami antibiotikus. Tačiau labai tikėtina, kad cholecistitas atsinaujins ir taps lėtine problema. Todėl chirurgija paprastai yra geriausias būdas palengvinti simptomus ir užkirsti kelią ūminio cholecistito komplikacijoms.
Jei paciento tulžies pūslė vis dar nepažeista, chirurgas gali atlikti procedūrą, vadinamą cholecistektomija, kad pašalintų organą ir prijungtų tulžies latakus tiesiai prie kepenų. Plyšus tulžies pūslei reikia skubios invazinės operacijos, kad būtų išvengta organų pažeidimų. Pacientas, kuriam atliekama cholecistito operacija, paprastai kelias dienas laikomas ligoninėje, kad gydytojai galėtų stebėti sveikimą. Kai pacientas išleidžiamas, jam arba jai nurodoma laikytis sveikos mitybos, mankštintis ir reguliariai lankytis pas gastroenterologą, kad būtų išvengta problemų ateityje.