Kas yra ūminis diabetas?

Ūminis diabetas, taip pat žinomas kaip suaugusiųjų diabetas arba 2 tipo diabetas, yra staigus organizmo nesugebėjimas metabolizuoti gliukozės dėl atsparumo insulinui. Gydymas paprastai apima reguliarų cukraus kiekio kraujyje stebėjimą ir mitybos bei gyvenimo būdo pokyčius. Kai kuriais atvejais, norint sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir išvengti galimų gyvybei pavojingų komplikacijų, gali prireikti skirti insulino arba vartoti vaistus.

Nors nežinoma, kas sukelia ūminio diabeto atsiradimą, įvairūs genetiniai ir elgesio veiksniai gali prisidėti prie jo vystymosi. Asmenys, kurie nepakankamai reguliariai mankštinasi arba kovoja su nutukimu, dažnai turi didesnę simptomų atsiradimo riziką. Moterys, sirgusios gestaciniu diabetu arba turinčios prediabetą, taip pat gali susirgti diabetu. Papildomi veiksniai, kurie, kaip manoma, prisideda prie ligos atsiradimo, yra šeimos istorija ir amžius.

Ūminio diabeto diagnozė paprastai nustatoma atlikus kraujo tyrimą, žinomą kaip glikuoto hemoglobino (A1C). Naudojant vieną kartą, testas parodo bendrą trijų mėnesių cukraus kiekio kraujyje vidurkį. Asmenims, kurie negali atlikti A1C testo, gali būti atliekami tradiciniai kraujo tyrimai, pvz., cukraus kiekio kraujyje tyrimas, kuriam prieš tyrimą reikia nevalgyti per naktį.

Ūminis diabetas pasireiškia tada, kai organizmas neturi pakankamai insulino, kad metabolizuotų cukrų, kurį natūraliai gamina ir suvartoja per savo mitybą. Gliukozę, kuri yra pagrindinis kuras, valdantis įvairias organizmo sistemas, reguliuoja kepenys, atsakingos už cukraus gamybą, saugojimą ir paskirstymą. Kai kepenys reguliuoja gliukozę, kasa gamina insulino hormoną, kuris palaiko gliukozės kiekį kraujyje. Esant nepakankamam insulino kiekiui, gliukozė gali kauptis kraujyje, sukeldama įvairias nepalankias fiziologines reakcijas.

Asmenims, kuriems yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje arba hiperglikemija, dažnai atsiranda įvairių požymių ir simptomų, rodančių, kad kažkas negerai. Dažnai didelis cukraus kiekis kraujyje sukelia per didelį troškulį ir alkį. Neretai žmonėms, sergantiems nereguliuojamu diabetu, pastebimas ryškus svorio kritimas ir nuovargis.

Negydomas ūminis diabetas gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Nekontroliuojami simptomai gali progresuoti ir sukelti būklių, kurios rimtai pažeidžia organų funkciją, pvz., inkstų ar širdies nepakankamumą. Kraujagyslių ir nervų sveikatai taip pat gali kilti pavojus esant aukštam cukraus kiekiui kraujyje, dėl to gali sumažėti kraujotaka ir sutrikti nervų funkcija. Diabetikams, kurių kraujotaka ir nervų funkcija sutrikusi, dažnai kyla didesnė infekcijų, amputacijų ir kitų rimtų komplikacijų, kurios neigiamai veikia imunitetą ir organizmo gebėjimą išgydyti, rizika.
Gydymas yra orientuotas į gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą ir stabilizavimą. Sėkmingas gydymas paprastai apima griežtą maisto suvartojimo stebėjimo grafiką, įskaitant porcijų dydį ir paros laiką bei cukraus kiekį kraujyje. Dietos pokyčiai dažnai apima riebaus, daug cukraus turinčio maisto suvartojimo mažinimą ir vaisių bei daržovių vartojimo didinimą. Gyvenimo būdo pokyčiai dažnai apima fizinio aktyvumo didinimą, alkoholio vartojimo ribojimą ir sveiką streso valdymą. Kai kuriems asmenims gali prireikti insulino terapijos arba vaistų, kad reguliuotų insulino gamybą ir stabilizuotų cukraus kiekį kraujyje.