Universali bankininkystė – tai finansinis terminas, naudojamas apibūdinti banką, teikiantį platesnę paslaugų įvairovę, palyginti su komerciniu banku. Europoje populiari universalioji bankininkystė gali ne tik tvarkyti asmenines klientų sąskaitas, bet ir garantuoti verslo sandorius, teikti investicines paslaugas bei veikti kaip biržos makleris. Kartais vadinami finansiniais prekybos centrais, universalūs bankai visame finansų pasaulyje turi daug rėmėjų ir karštų priešininkų.
Kai kuriuose regionuose biržos maklerio ir investicinės paslaugos niekada nebuvo atskirtos nuo taupymo ir paskolų operacijų verslo. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šveicarijoje bankai beveik visada siūlydavo universaliąsias paslaugas po vienu stogu. Kitos šalys, pavyzdžiui, JAV, dažniausiai renkasi atskirti investicines paslaugas nuo įprastos bankininkystės, nors XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje buvusios stiprios linijos tapo gana neryškios, nes daugelis bankų konglomeratų pradėjo siūlyti įvairesnes paslaugas.
Nors ši koncepcija žemyninėje Europoje gyvavo šimtmečius, universalioji bankininkystė pastaruoju metu pakilo dėl 2008 m. finansų krizės, kai po nuosmukio žlugo daugelis Amerikos finansų įstaigų. Kad išgyventų nelaimę, daugelis investicinių ir komercinių bankų grupių susijungė ir susidarė universalūs bankai. Šie susijungimai sugebėjo išlaikyti kelias pagrindines finansų institucijas, nors kai kurios teigė, kad prisijungiant buvo nepaisoma teisinio skirtumo tarp komercinių ir investicinių bankų, numatytų 1933 m. Glass-Steagall įstatymu.
Yra daug argumentų, ar universalūs bankai yra naudingi, ar blogi vartotojui ir finansų sektoriui. Kai kurie teigia, kad indėliai, įnešti į komercinį banko sparną, pavyzdžiui, į asmenines taupymo ar einamąsias sąskaitas, padeda išlaikyti banką, jei priimami prasti investavimo sprendimai. Tai, anot šalininkų, gali užkirsti kelią finansinei krizei, išlaikant sunkiai besiverčiantį banką prastos rinkos sąlygomis. Šalininkai pabrėžia, kad universalioji bankininkystė suteikia galimybę apsipirkti vienu langeliu visiems finansiniams poreikiams, sumažinti dokumentų tvarkymą, painią dokumentaciją ir išsiaiškinti turtą bei pareigas turint vieną bendrą sąskaitą.
Pavojus universaliuose bankuose yra tas, kad jie gali tapti per dideli, kad galėtų tinkamai veikti, o tai gali sukelti rimtų priežiūros klaidų ir finansinės katastrofos galimybę, jei visas bankas sulauks. Universaliems bankams, įsikūrusiems mažesnėse šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, banko augimą gali šiek tiek apriboti rinkos dydis. Tačiau didžiulės, tarptautinės bankų grupės turi beveik neribotą rinką, taigi ir galimybę neįtikėtinai augti siūlydamos universaliąsias paslaugas. Didžiuliame universaliame bankų konglomerate komandų grandinė gali susipainioti, rizika gali būti nustumta į apskritai stabilias rinkas, o žlugimo poveikis yra daug didesnis.