Upinis triušis Bunolagus monticularis yra triušių rūšis, kilusi iš Pietų Afrikos Karoo regiono, pietiniame žemyno gale. Patinai sveria apie 3.3 svaro (1.5 kg), o patelės yra šiek tiek didesnės, sveria apie 4 svarus (1.8 kg). Riveriniai triušiai yra rudi, pūkuota ruda uodega, kreminiu pilvu ir gerklės kailiu bei pastebima juoda juostele, einančia nuo burnos kampučio per skruostą iki pakaušio. Šie labai nykstantys triušiai yra naktiniai, naktimis išeina valgyti įvairaus maisto, kurį sudaro vietinės gėlės ir žolelės, o dieną slepiasi po krūmais, kiek įmanoma vengdami karščio ir plėšrūnų.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl upės triušiams kyla pavojus, yra buveinių praradimas. Didelė dalis jo natūralios teritorijos iš vietinių augalų buvo paversta dirbama žeme, todėl triušiui sunkiau rasti tinkamą maistą ir pastogę. Buveinė taip pat buvo prarasta dėl intensyvaus avių ganymo. Be to, šie triušiai gali tapti palaidų šunų ir plieninių kojų spąstų aukomis, kurie kasmet rimtai sužeidžia ir nužudo daug triušių. Per tokias organizacijas kaip Riverine Rabbit Conservation Project dedamos pastangos išgelbėti upės triušį.
„Riverine Rabbit Conservation“ projektą sudaro daugybė grupių, įskaitant „Endangered Wildlife Trust Riverine Rabbit Working Group“, Pietų Afrikos nacionalinius parkus, įvairius gamtosaugos narius, Vakarų ir Šiaurės kyšulio gamtos apsaugos skyrius ir kelis Pietų Afrikos universitetus. Visi jie, kaip ir daugelis kitų, dirba kartu, kad išsaugotų upės triušį ir jo pagrindinę buveinę. Grupė upių triušių taip pat auginami nelaisvėje, siekiant galutinio tikslo vėl juos įvežti į vietines teritorijas, kuriose jų natūraliai nebėra.
Išgelbėti nykstantį upės triušį yra sudėtinga, bet ne neįmanoma užduotis. Ūkininkai bendradarbiauja su kaimynais, kad sukurtų draustinius – teritorijas, kurios bendradarbiauja, kad apsaugotų laukinę gamtą, ir didžioji dalis buveinių naikinimo baigėsi, nors vietiniams augalams prireiks daug metų, kad sunaikintų plotus. Kai žemė pradeda gyti, o nelaisvėje laikomi triušiai paleidžiami į gamtą, yra vilties, kad kritiškai nykstančią upių triušių populiaciją pavyks sugrąžinti iš nelaimės krašto ir šie triušiai vėl galės laisvai klajoti Karoo regione.