Urano rūda yra terminas, naudojamas apibūdinti mineralams, iš kurių galima išgauti uraną. Nors daugelyje mineralų rūšių yra nedidelis urano kiekis, daug mažiau jų turi pakankamai išgaunamo urano, kad jis būtų ekonomiškai naudingas kasybos operacijoms. Rūdos gavyba yra pirmasis žingsnis naudingo urano gamybos link, kurį galima perdirbti į įvairius produktus, turinčius tiek karinės, tiek civilinės vertės.
Iš mineralų, kurie dažnai vadinami urano rūda, uranitas, dar vadinamas pikio mišiniu, yra patikimiausias išgaunamo urano šaltinis. Kiti mineralai, dažniausiai kasami uranui, yra ancilitas, monazitas, karnotitas ir koffinitas. Uranas, kuris natūraliai susidaro supernovų metu, yra gana paplitęs Žemėje, jo yra daugiau nei alavo, gyvsidabrio ir sidabro.
Kelios šalys turi didelius urano turinčios rūdos telkinius, dėl kurių vykdomos plačios kasybos operacijos. XXI amžiaus pradžioje Kanada išgauna daugiausiai urano pasaulyje, nors nemažai prisideda ir Kazachstanas, Australija bei Rusija. Jungtinėse Amerikos Valstijose urano rūda randama visose Vakarų valstijose, tokiose kaip Juta, Vajomingas ir Koloradas. Nors per Amerikos istoriją kasyklos egzistavo nuolat, JAV urano gavyba visada buvo palyginti nedidelė.
Urano rūda kasama įvairiais būdais, atsižvelgiant į esamus mineralus ir turimas technologijas. Tradiciškai rūdą geriausia kasti kasybos būdu atviroje duobėje. Taikant šią gana primityvią kasybos formą, rūda tiesiog išgaunama ją iškasant iš žemės, kraštovaizdyje paliekant didelę duobę ar tarpeklį. Kasyklos kasamos tol, kol dingsta ieškomas mineralas, tada apleidžiamos arba naudojamos kaip sąvartynai. Dalis urano taip pat išgaunama taikant praktiką, vadinamą išplovimu, kai cheminiai tirpalai pilami per mažus uolienų plyšius, siekiant išsiurbti uraną iš mineralo ir iškelti jį į paviršių surinkti.
Kai urano rūda išgaunama, ji paprastai sumalama ir apdorojama, kad būtų pašalintas uranas iš aplinkinių uolienų ir mineralų. Išgauta medžiaga toliau apdorojama, kad būtų sukurtas tinkamas uranas. Iš rūdos išgaunamas uranas yra pagrindinis branduolinės energijos gamybos veiksnys. Daugelis atominių elektrinių daugiausia veikia uranu. Medžiaga taip pat gali būti naudojama kuriant branduolines bombas ir kitus karinius ginklus.
Urano rūda yra ribotas išteklius Žemėje ir kelia didelį pavojų. Nors rafinuotas produktas gali sukurti daug energijos, jo radioaktyvumas gali būti taršos šaltinis ir pavojingas žmonėms. Be to, kasybos procesas gali būti labai žalingas vietinėms ekosistemoms; 2008 m. JAV vyriausybė patvirtino Arizonos valstijos apsaugos priemonę, baimindamasi, kad urano rūdos kasyba gali neigiamai paveikti vaizdingą Didįjį kanjoną. Be urano keliamo pavojaus aplinkai ir sveikatai, kai kurie ekspertai ragina jį naudoti atsargiai, nes mineralas neatsinaujina. Uranas, kaip gamtoje atsirandantis elementas, sukurtas supernovų, egzistuoja tik baigtinėse Žemės telkiniuose, kurie galiausiai baigsis dėl per didelio naudojimo.