Vienodas išteklių ieškiklis (URL) yra teksto eilutė, leidžianti kompiuterių naudotojams identifikuoti ir atidaryti failą, paprastai iš nuotolinės vietos. Nors failų perdavimo tipams identifikuoti naudojami keli schemų pavadinimai, dažniausiai naudojamas URL pavadinimų suteikimo būdas yra hiperteksto perdavimo protokolas (HTTP). Naudodamas šį protokolą vartotojas gali atsisiųsti svetaines, vaizdo įrašus ir kitą interneto turinį. Kai kurie URL gali būti gana ilgi, todėl programuotojai sukūrė kelis URL sutrumpinimo būdus, kad sukurtų nuorodas, kuriose naudojama žymiai mažiau simbolių. Šiuos sutrumpintus URL daug lengviau naudoti rašant el. laiškus, forumo įrašus ir tinklaraščius.
Nuo pat interneto pradžios kūrėjai turėjo kovoti su sistema, naudojama failų vietai tinkle nustatyti. Ankstyvoji URL sistema naudojo keletą schemų pavadinimų, kad žiniatinklio naršyklės galėtų rasti ir atsisiųsti turinį. Tobulėjant interneto plėtrai, HTTP ir pasaulinio žiniatinklio sistemos tapo dominuojančiais protokolais, kuriais siunčiami duomenys galutiniam vartotojui. Šie protokolai leido hiperteksto žymėjimo kalbos (HTML) koduotojams apibrėžti interneto domenus, taip pat pagrindinius ir antrinius šių domenų puslapius. Dėl ilgo kai kurių URL adresų atsirado rašybos klaidų ir kitų klaidų, todėl programuotojai buvo priversti kurti geresnius metodus, leidžiančius vartotojams rasti failus.
URL sutrumpinimas tapo vienu iš populiaresnių būdų labai ilgus žiniatinklio adresus paversti į daug trumpesnes teksto eilutes. Paprastai tai pasiekiama, kai vartotojas nukopijuoja ir įklijuoja ilgą URL į žiniatinklio programą, kuri sukuria trumpą unikalią nuorodą. Tada ši nuoroda nukreips naudotojus į pradinį ilgesnį URL. Šis metodas ne tik suteikia trumpesnę nuorodą, bet ir leidžia vartotojams dalytis nuorodomis slepiant tikrąjį paskirties adresą.
URL sutrumpinimas pasirodė esąs naudingas vartotojams, rašantiems el. laiškus ar tinklaraščius, nes tai leidžia rašytojams įtraukti nuorodas į antrinius puslapius su sudėtingais adresais, neužgriozdinant tekstinio dokumento ilgu URL. Taip skaitytojai gali lengviau nukopijuoti ir įklijuoti sutrumpintą URL į savo žiniatinklio naršyklę arba įvesti jį patiems. Šis metodas yra labai svarbus mikroblogeriams ir tekstinių pranešimų naudotojams, kurių turinys gali būti apribotas iki 140 simbolių.
Kai kurios URL sutrumpinimo programos naudoja šalies kodo aukščiausio lygio domenus, kad sukurtų unikalius URL, todėl srautas nukreipiamas per atitinkamą šalį. Nors tai turi tam tikrų pranašumų, dėl to turinys gali būti filtruojamas arba blokuojamas, atsižvelgiant į domeną valdančios šalies įstatymus ir kitus teisės aktus. Šis metodas taip pat gali lemti neveikiančias nuorodas ateityje, jei URL sutrumpinimo įmonė praras sutartį su priimančiąja šalimi arba nutrauks veiklą.