Asmeniui, turinčiam specifinių šlapinimosi problemų, atliekamas urodinaminis tyrimas, siekiant įvertinti problemą ir padėti nustatyti priežastį. Šis tyrimas užsakomas žmonėms, kuriems yra užblokuotas šlapimo tekėjimas arba šlapimo nutekėjimo problemos. Urodinaminis tyrimas apima šlapinimąsi į konteinerį, matuojamas šlapimo tūris ir šlapimo srauto greitis.
Įprastuose šlapimo takuose keli organai, nervai ir raumenys kartu kaupia, kaupia ir išskiria šlapimą. Pirmieji šlapimo sistemos organai – inkstai – surenka šlapimą ir išfiltruoja atliekas. Tada šlapimas per šlapimtakius patenka į šlapimo pūslę, o iš ten pašalinamas per šlaplę. Šiame procese taip pat dalyvauja dubens dugno raumenys ir sfinkterio raumenys, kurie padeda išvengti šlapimo nutekėjimo iš šlapimo pūslės. Nervai, esantys šlapimo pūslėje, priima ir siunčia signalus apie šlapimo pūslės būklę, pvz., kada ji prisipildo ir kada ją reikia ištuštinti.
Todėl raumenų, nervų ar organų disfunkcija gali sukelti daugybę šlapimo takų problemų, tokių kaip šlapimo nelaikymas, dažnos šlapimo takų infekcijos, sunku šlapintis, skausmingas šlapinimasis arba nesugebėjimas visiškai ištuštinti šlapimo pūslės. Šios problemos kyla dėl įvairių priežasčių, įskaitant sužalojimą, ligą, amžių ar nėštumą. Urodinaminis testas naudojamas šlapimo pūslės problemų priežasčiai nustatyti arba informacijai, kuri kartu su kitais tyrimo rezultatais padės diagnozuoti, pateikti.
Urodinaminis tyrimas gali būti paprasta arba sudėtinga procedūra, priklausomai nuo to, kiek diagnostinės informacijos reikia. Paprastame skalės gale paciento gali būti paprašyta šlapintis, kol klausosi medicinos specialistas. Sudėtingesnis tyrimas apima tiriamojo kateterizaciją, kad šlapimo pūslė būtų užpildyta tam tikru kiekiu skysčio, o po to dalyvio prašoma ištuštinti šlapimo pūslę. Šlapimo takų funkcijos tyrimas gali apimti įvertinimą, kaip greitai šlapimo pūslė ištuštėja, kiek šlapimo lieka šlapimo pūslėje po ištuštinimo arba kiek skysčio šlapimo pūslė gali išlaikyti be nuotėkio.
Nenormalus urodinaminio tyrimo rezultatas gali apimti vieną ar daugiau iš kelių būsenų. Kai kuriems žmonėms problema yra skubus šlapimo poreikis arba nesugebėjimas sulaikyti šlapimo, net jei šlapimo pūslėje yra tik nedidelis kiekis. Jei po šlapinimosi šlapimo pūslėje susilaiko neįprastai daug skysčių, šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės gali būti apsunkintas arba užblokuotas. Arba raumenys, kurie verčia šlapimo pūslę susitraukti šlapinantis, gali susilpnėti, o tai neleidžia tinkamai susitraukti.
Daugeliu atvejų urodinaminiam tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Tyrimas kartais turi būti atliekamas esant pilnai šlapimo pūslei, todėl dalyvio gali būti paprašyta kelias valandas prieš tyrimą nesišlapinti. Urodinaminis tyrimas nėra pavojingas ar skausmingas, tačiau daugeliui žmonių gali būti sunkus ar gėdingas, nes šlapinimasis dalyvaujant vienam ar keliems klinikinio personalo nariams.