Urolitiazė yra dar vienas šlapimo pūslės akmenų terminas. Šios mažos masės susidaro šlapimo pūslėje ir yra sudarytos iš mineralų. Paprastai urolitiazė susidaro dėl koncentruoto šlapimo. Kai šlapimas yra koncentruotas, mineralai paprastai kristalizuojasi. Šlapimo takų infekcijos, nepakankamas skysčių suvartojimas arba prostatos padidėjimas gali prisidėti prie šlapimo koncentracijos ir akmenų susidarymo šlapimo pūslėje. Kartais urolitiazė nesukelia simptomų ir nustatoma tik atsitiktinai arba atliekant medicinines procedūras dėl kitų ligų.
Dažnai šlapimo pūslės akmenys praeis per šlapimo takus be gydymo. Tačiau kartais gali tekti juos pašalinti pasitelkus medicininę intervenciją. Jei šlapimo pūslės akmenys negydomi ir nepraeina savaime, jie gali prisidėti prie komplikacijų, tokių kaip inkstų infekcija. Nors kai kuriems pacientams, kuriems yra dideli šlapimo pūslės akmenys, simptomai gali nepasireikšti, kiti pacientai, turintys mažų akmenų, gali jausti nepakeliamą skausmą.
Paprastai urolitiazės simptomai yra skausmas apatinėje pilvo dalyje, skausmas ar deginimas šlapinantis ir dažnas šlapinimasis. Be to, gali būti hematurija arba kraujas šlapime ir tamsios spalvos šlapimas. Kartais simptomas gali būti ir šlapimo nutekėjimas arba šlapimo nelaikymas bei šlapinimosi sutrikimai. Dažnai, jei infekcija yra dėl akmenų, urolitiazę gali lydėti karščiavimas, šaltkrėtis ir pykinimas.
Šlapimo akmenligės rizikos veiksniai gali būti senstantis amžius, nors vaikų šlapimo akmenligė nėra neįprasta. Kiti veiksniai yra vyriškumas ir dažnos šlapimo pūslės infekcijos. Be to, pacientams, kuriems reikia naudoti nuolatinį kateterį, taip pat gali kilti šlapimo pūslės akmenų rizika. Kartais svetimkūniai, patekę į šlapimo pūslę, pavyzdžiui, kontraceptikai ar tam tikri stentai, gali prisidėti prie šlapimo pūslės akmenų susidarymo. Kartais šių objektų ar prietaisų išorėje gali susidaryti kristalai, kurie gali virsti akmenimis.
Paprastai urolitiazės diagnozė apima šlapimo tyrimą ir medicininius vaizdo tyrimus. Dažnai rekomenduojama atlikti cistoskopiją, kurios metu šlapimo pūslei ištirti naudojama maža kamera, kad gydytojas galėtų ištirti šlapimo takus ir nustatyti, ar nėra šlapimo pūslės akmenų. Kitas dažnai naudojamas medicininis tyrimas šlapimo pūslės akmenims nustatyti yra ultragarsas. Ultragarsas naudoja garso bangas, kad sukurtų organų ir kūno struktūrų vaizdus monitoriuje. Ši procedūra yra saugi, nes neišskiria jonizuojančiosios spinduliuotės.
Dažnai urolitiazės gydymas apima rekomendaciją padidinti vandens suvartojimą. Geriant daugiau skysčių, akmenys gali prasiskverbti per šlapimo sistemą. Jei padidinti skysčių suvartojimą nepavyksta, gydytojas gali naudoti cistoskopą šlapimo takams apžiūrėti. Apžiūrėdamas šlapimo sistemą cistoskopu, gydytojas gali suskaidyti akmenis lazeriu arba ultragarsu.