Prievadas yra kanalas į internetą, kurį kompiuterio programinė įranga naudoja susisiekdama su serveriu. Tokie prievadai reiškia plačiai žinomus TCP/IP prievadus, pavadintus perdavimo valdymo protokolu ir interneto protokolu. Kai prievadas yra atidarytas, tai reiškia, kad konkretus prievadas yra sukonfigūruotas taip, kad būtų galima perduoti duomenis tarp programinės įrangos ir jos serverio ir priimti paketus iš išorinių šaltinių. Uždarytas prievadas yra priešingas, ignoruojantis ir nepriimantis jokių paketų, kurie gali būti jam perduoti.
Jo nepasiekiamumas nėra vienintelė savybė, apibrėžianti uždarą prievadą. Uždarytas prievadas tokiu laikomas ne tik tada, kai jis nepasiekiamas, bet ir tada, kai tame prievade neklauso programinė įranga. Programinė įranga, klausanti prievado, reiškia, kad yra programa, galinti priimti perduotus paketus ir juos atpažinti. Kai prievade neklauso jokia programa, atitinkamo kompiuterio operacinė sistema automatiškai atmeta į tą prievadą nukreiptus paketus.
Prievadams uždaryti gali būti naudojamos ugniasienės. Vartotojui tereikia sukonfigūruoti savo užkardą, kad per tam tikrus prievadus būtų galima pervesti konkrečius paketus, o kiti prievadai gali būti laikomi uždarytais visais tikslais, nes jokie paketai nebus leidžiami. Tokiu būdu netikėti paketai, kurie gali kilti iš kenkėjiškų šaltinių arba ne, bus ignoruojami ir pašalinami iš bet kurio uždaro prievado.
Skaičiai, vadinami prievado numeriais, identifikuoja kiekvieną prievadą. Pagal įprastą praktiką tam tikri prievadų numeriai yra rezervuoti naudoti tam tikro tipo paslaugoms. Nenaudojami prievado numeriai paprastai uždaromi saugumo sumetimais.
Prievadai, tarnaujantys kaip vartai tarp įdiegtos programinės įrangos kliento kompiuteryje ir serverio, taip pat gali būti kenkėjiškų atakų keliai. Nesąžiningi asmenys gali naudoti programinę įrangą, norėdami nuskaityti atvirus prievadus kompiuteriuose, kuriuos aptinka internete, ir aptikti bet kokias klausymosi programas tuose atviruose prievaduose. Radę tokią angą, jie gali pasinaudoti atviru kanalu, kad gautų konfidencialius duomenis, sabotuotų tikslinį kompiuterį, perimtų jo kontrolę ar atliktų kitą neteisėtą veiklą.
Kitas atvirų prievadų pažeidžiamumas yra galimybė, kad autentiškos paslaugos bus neteisingai sukonfigūruotos, arba atsisiųsta programinė įranga bus ne tokia gera. Kenkėjiška programinė įranga, užmaskuota kaip naudinga programinė įranga, gali veikti kaip paslauga, klausytis prievado, kad įsilaužėliai galėtų pasiekti tikslinį kompiuterį. Tada įsilaužėliams nereikia ieškoti tokių neapsaugotų kompiuterių ir jie gali pasikliauti kenkėjiška programa, kuri nukreips juos į tokias angas. Todėl uždaras prievadas yra raktas į tokias atakas – tiek iš kenkėjiškos programinės įrangos kompiuteryje, tiek užpuolikų iš nuotolinių ryšių.