Kaip skamba, uždelsto miego fazės sindromas yra sutrikimas, atsirandantis, kai žmogus nuolat negali užmigti norimu miego laiku. Tie, kurie patiria šį sindromą, užmiega dažnai užtrunka dvi ar daugiau valandų, todėl dažnai ne tik sunku pabusti norimu laiku, bet ir dažnai nepakankamai pailsi. Tai laikoma sekinančiu sutrikimu, nes sergančiųjų miego įpročiai nesilaiko įprasto cirkadinio ritmo, kuris yra organizmo biologinis ciklas, kuris paprastai kartojasi kas 24 valandas. Dėl negalėjimo užmigti naktį, uždelsto miego fazės sindromu sergantys asmenys dažnai būna pernelyg mieguisti dienos metu, o tai trukdo dirbti ar mokytis.
Simptomai yra nemiga, daug energijos vakare ir per didelis mieguistumas dienos metu. Uždelsto miego fazės sindromo pasekmės yra dirglumas, depresija ir miego trūkumas. Sindromas skiriasi nuo nemigos tuo, kad pacientai, kuriems yra uždelsta miego fazė, linkę užmigti beveik tuo pačiu metu kiekvieną naktį/rytą, nesvarbu, kuriuo metu jie eina miegoti.
Uždelsto miego fazės sindromas dažnai prasideda paauglystėje; nors kai kurie atvejai prasideda vaikystėje. Retai jis prasideda vyresniems nei 30 metų žmonėms. Panašius simptomus, bet ne patį sindromą, gali sukelti įvykis, pvz., visą naktį nemiegojimas, mokymasis, vakarėlis arba pamaininis darbas.
Dauguma pacientų ramiai, kietai miega ir normaliai pabunda tol, kol išmiega reikiamą valandų skaičių. Šie pacientai dažnai apibūdinami kaip „naktiniai pelėdos“ arba „naktiniai žmonės“ dėl jų budrumo ir didelio energijos lygio, kuris dažniausiai pasireiškia vėlesnėmis vakaro ir nakties valandomis.
Yra daug galimų uždelstos miego fazės sindromo gydymo būdų. Ryškios šviesos poveikis ankstyvomis ryto valandomis gali būti naudingas. Ši šviesos terapija yra panaši į naudojamą tiems, kurie turi sezoninį afektinį sutrikimą.
Chronoterapija – tai procesas, kai kiekvieną 24 valandų laikotarpį prieš miegą perkeliama trimis valandomis, kol pacientas pasiekia norimą miego laiką. Kiti pacientai rado naudos iš melatonino arba vitamino B12. Pacientai paprastai nesiseka ilgai eidami miegoti, naudodami atsipalaidavimo metodus ar migdomuosius. Tiesą sakant, migdomųjų tablečių vartojimas gali apsunkinti dienos mieguistumo problemas.
Kadangi nėra diagnostinio testo uždelsto miego fazės sindromui nustatyti, gydytojas surinks paciento miego istoriją. Pacientas turi vesti miego dienoraštį, kad galėtų suteikti gydytojui tikslią, ilgalaikę informaciją. Paprastai simptomai turi išlikti mažiausiai mėnesį, kad būtų galima nustatyti diagnozę, tačiau dažnai simptomai išlieka daug ilgiau.