Užimtas darbas – tai darbas, kuriuo žmogus bus užimtas, nebūdamas konstruktyvus ar produktyvus. Ši koncepcija dažnai iškyla švietimo įstaigose, ypač mokyklose, kuriose mokosi jaunesni, sunkiai kontroliuojami mokiniai. Jį galima pritaikyti ir darbo vietoje. Nors dėl to žmonės užsiima, daugelis žmonių nerimauja, nes tai gali būti nuobodu, o dėl konstruktyvumo stokos studentai ar darbuotojai gali nusivilti.
Mokyklose įtemptu darbu gali pasinaudoti pavaduojantis mokytojas arba eilinis mokytojas, norintis, kad jo mokiniai liktų užimti, kad nepatektų į bėdą. Įtempto darbo pavyzdžiai yra projektai, neturintys aiškaus tikslo, žodžių paieška, kurios iš tikrųjų nemoko ar nestiprina žodyno, ir panašios profesijos. Mokytojai taip pat gali naudoti tikrai mokomuosius projektus, pvz., mokyti gestų kalbos, suteikti pirmosios pagalbos įgūdžių ar dainuoti, kad mokiniai būtų užimti, tačiau šie dalykai iš tikrųjų nėra laikomi „užimtu darbu“, nes mokiniai iš jų neabejotinai turi naudos.
Mokymo srityje nėra nieko blogo, jei norime sutelkti mokinius, ypač jaunesnius. Tačiau daugelis mokytojų pabrėžia, kad projektai ir užsiėmimai klasėje jų klasėse niekada nebus įtempti darbu arba „darbas dėl darbo“, skatinantys mokinius įsitraukti į savo projektus ir užduotis. Kai kurie pakaitalai taip pat bando įkūnyti šią etiką, nors tai gali būti sudėtinga, kai atsiduri klasėje su mokiniais, kurių nepažįstate.
Darbo vietoje daugelis darbuotojų dirba įtemptą darbą, ypač biuruose, kur darbo valandos labai griežtos. Kai kurie darbuotojai iš tikrųjų sugalvoja savo įtemptą darbą, kad savo viršininkams atrodytų susikaupę ir užsiėmę, o kai kurie viršininkai paskirs užimtą ar kitas nevaisingas užduotis darbuotojams, nes nežino, ką dar su jais daryti. Tai įprasta biure, kuriame darbo krūvis svyruoja, kur darbuotojai kartais turės daug ką veikti, bet kitu metu jų tikrai nereikia.
Įtempto darbo samprata atsirado maždaug XIX amžiaus viduryje Jungtinėse Valstijose, epochoje, kai pradėjo įsigalėti pramonės revoliucija. Nors neabejotinai tiesa, kad žmonės tikriausiai sugalvojo kasdienių užduočių, kad užsiimtų prieš pramonės revoliuciją, atsiradus mechanizuotam darbuotojų pakeitimui pramoniniame pasaulyje tikriausiai padaugėjo užimtų darbų. Šios problemos kartais galima išvengti pertvarkant darbo laiką darbo vietoje, siekiant užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų produktyviai naudojami, kai jie atvyksta į darbą.