Užpakalinė susisiekimo arterijos aneurizma, dar žinoma kaip užpakalinės jungiamosios arterijos aneurizma, yra užpakalinės jungiamosios arterijos – kraujagyslės, esančios smegenyse, – sienelės ištraukimas. Nors priežastis, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto šie kraujagyslių sutrikimai, nėra visiškai suprantama, rizikos veiksniai gali būti rūkymas, aukštas kraujospūdis arba tam tikros paveldimos ligos. Būklės simptomai gali būti akių judesių ar galvos skausmo problemos. Kai kuriems žmonėms rekomenduojamas chirurginis gydymas, siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip aneurizmos plyšimas.
Dažnai priežastis, kodėl išsivysto užpakalinė komunikacinė aneurizma, yra menkai suprantama. Tam tikros genetinės ligos gali paskatinti žmones susirgti šia liga, įskaitant Ehlers-Danlos sindromą, autosominę dominuojančią policistinę inkstų ligą ir šeiminį I tipo aldosteronizmą. Kiti rizikos veiksniai gali būti rūkymas, aukštas kraujospūdis ir mažas estrogenų kiekis kraujyje.
Kai kurie iš labiausiai atpažįstamų užpakalinės komunikacinės aneurizmos simptomų yra regėjimo problemos. Dėl aneurizmos suspaudžiamas okulomotorinis nervas, dar žinomas kaip III kaukolės nervas, kuris perduoda signalus iš smegenų į akį. Dėl šio suspaudimo gali kilti problemų dėl akies judėjimo, todėl akis lieka fiksuotoje padėtyje, žiūrint žemyn ir toliau nuo kūno. Kai kuriems pacientams pažeista akis taip pat išsiplečia dėl okulomotorinio nervo suspaudimo. Kadangi pacientai paprastai turi tik vieną užpakalinę komunikacinę aneurizmą, paprastai šie simptomai pasireiškia tik vienoje akyje.
Labiausiai baiminamasi užpakalinės jungiančios arterijos aneurizmos pasekmė yra plyšimas. Kai tai įvyksta, kraujagyslė atsidaro, kraujas išsilieja į smegenis. Kraujo buvimas šioje smegenų srityje vadinamas subarachnoidiniu kraujavimu, o jei susikaupia pakankamai kraujo, tai gali būti pavojinga gyvybei, nes gali išstumti smegenis iš kaukolės ir suspausti smegenų kamieno sritį, kuri yra atsakinga už svarbias kūno funkcijas, pvz. kvėpavimas. Subarachnoidinis kraujavimas taip pat gali sukelti neurologinių sutrikimų, pvz., silpnumą pusėje kūno, nes kraujas trukdo normaliai smegenų funkcijai.
Neplyšusios užpakalinės komunikacinės aneurizmos gydymas gali būti sudėtingas. Paprastai gydytojai rekomenduoja pacientams, kurių aneurizma yra didesnė nei 0.4 colio (1 centimetro) skersmens, chirurginiu būdu taisyti aneurizmas. Pacientas, turintis mažesnę aneurizmą, gali būti stebimas reguliariais vaizdiniais tyrimais, siekiant nustatyti, ar nepadidėjęs aneurizmos skersmuo. Tačiau jei pacientui pasireiškia su aneurizma susijusių simptomų, nepaisant dydžio, paprastai rekomenduojama chirurginė intervencija.