Terminas „užsienio draudikas“ dažnai vartojamas apibūdinti draudimo bendrovę, veikiančią šalyje, kurioje nėra jos būstinės ar pagrindinės verslo vietos. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis terminas taip pat vartojamas apibūdinti draudimo įmones, kurios yra įsisteigusios arba turi buveinę vienoje valstijoje, bet parduoda draudimo polisus kitose valstijose esantiems vartotojams ir verslo klientams. Draudėjams, perkantiems polisus iš užsienio draudikų, ne visada suteikiama tokia pati teisinė apsauga, kaip ir draudėjams, perkantiems draudimo polisus iš vietinių draudikų.
Užsienio draudikas gali parduoti gyvybės draudimą, būsto savininkų draudimą, sveikatos draudimą ir daugybę kitų rūšių polisų. Daugelyje šalių galioja įstatymai, skirti apsaugoti draudimo polisų turėtojų interesus. Kai kurių šalių įstatymai reikalauja, kad draudimo įmonės turėtų tam tikrą lėšų kiekį labai likvidžiose investicijose, kad būtų užtikrinta, jog įmonė turėtų pakankamai lengvai prieinamo kapitalo numatomoms draudimo išmokoms padengti. Be to, draudimo įmonės paprastai turi užsiregistruoti nacionalinėse arba regioninėse institucijose, prieš pradėdamos prekiauti draudimo produktais tam tikroje šalyje ar regione. Daugumos šalių reguliavimo institucijos turi teisę atlikti vidaus ir užsienio draudikų auditą.
Jei draudimo įmonė nenori arba negali išmokėti išmokų, šalies reguliavimo institucijos dažnai turi galimybę skirti įmonei baudą, įvertinti įvairių rūšių baudas ar net areštuoti ir likviduoti jos turtą. Kai užsienio draudikas nesilaiko draudimo poliso, šalies reguliavimo institucijos paprastai gali imtis priemonių tik prieš įmonės dukterinę įmonę arba padalinį, kuris veikia tos reguliavimo institucijos jurisdikcijos srityje. Reguliavimo institucijos negali areštuoti turto, kurį draudimo įmonė turi savo buveinėje. Todėl reguliavimo institucijos gali lengviau imtis veiksmų prieš vietinį nei užsienio draudiką.
Nors užsienio draudikas gali kelti draudėjui didesnę riziką nei vietinis draudikas, draudimo įmonė taip pat gali patirti neigiamas veiklos vidaus rinkoje pasekmes. Dėl politinių pokyčių konkrečioje šalyje tam tikros politikos rūšys gali būti uždraustos arba pasenusios. Jei šalis įdiegtų nacionalinę sveikatos priežiūros programą, toje rinkoje veikiantys užsienio draudikai gali prarasti didelę pinigų sumą, nes žmonėms nebereikės pirkti privataus sveikatos draudimo. Savo gyvenamojoje vietoje draudikas gali lengviau panaudoti politinį spaudimą ir finansines kampanijas, kad paveiktų politikos formuotojus, nei užsienio rinkoje.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose draudimo įstatymai nustatomi valstijos lygiu. Įstatymai ir taisyklės įvairiose valstijose gali skirtis, o įmonė negali prekiauti produktais, jei nėra registruota veikti tam tikroje valstijoje. Kad būtų išvengta painiavos tarp Amerikos draudikų ir draudimo įmonių iš užsienio, JAV reguliavimo institucijos iš valstybinių draudikų vadina užsienio draudikus, o kitų šalių draudikus vadina užsienietiškais draudėjais.