Užsienio indėlis – tai indėlis, dedamas vietinio banko užsienio filiale. Pagal JAV ir daugelio kitų šalių bankininkystės taisykles užsienio indėlis, padarytas užsienio filiale, traktuojamas kitaip nei indėlis, atliktas šalies viduje. Toks skirtingas vertinimas gali turėti ir privalumų, ir trūkumų bankams ir klientams. Kai kuriuose regionuose bankai susiorganizavo, kad pasinaudotų privalumais, kuriuos gali pasiūlyti užsienio indėlių priėmimas.
Daugelis bankų turi filialus užsienyje. Šie biurai naudojami siekiant išplėsti pagrindinio banko pasiekiamumą ir galimybes. Klientams gali tekti pasiekti savo sąskaitas keliaujant, o filialai užsienyje gali palengvinti pervedimus tiek banko viduje, tiek tarp banko ir kitų finansinių institucijų. Turėdami biurus užsienyje, bankai taip pat gali susisiekti su potencialiais naujais klientais. Dėl visų šių priežasčių vietinis bankas paprastai įsitvirtina kitose šalyse, turėdamas vieną ar daugiau filialų.
Užsienio indėliui, padėtam viename iš šių filialų, netaikomos tos pačios taisyklės kaip vietiniam indėliui. Tautos negali primesti savo finansinių taisyklių kitoms šalims, todėl neįmanoma priimti reglamentų, kurie sektų bankus užsienyje. Dėl to užsienio indėliui netaikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, jis neturi būti apdraustas kaip vidaus indėlis ir dėl reguliavimo priežasčių yra traktuojamas skirtingai. Pažymėtina, kad piliečiams vis dar yra mokestinė prievolė už užsienio indėlius, nes mokesčių agentūroms nerūpi, kur yra pinigai ir pirmiausia rūpi sąskaitoje esantis pavadinimas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nemažai įmonių ir asmenų buvo nuvilioti nuo vietinių bankų ofšorinių bankų bendrovių, įsteigtų šalyse, kuriose finansiniai reguliavimai yra laisvi. Žmonės pasinaudojo šiomis taisyklėmis, norėdami įnešti pinigus į aplinką, kurioje jų lėšos nebūtų taip atidžiai tikrinamos. Reaguodama į tai, daugelis vietinių bankų pradėjo atidaryti filialus, kad galėtų priimti užsienio indėlius ir taip išlaikyti klientus.
Užsienio indėlio įnešimas gali kelti pavojų. Bankų sektorių reglamentuojančios taisyklės yra nustatytos ne be priežasties, siekiant apsaugoti bankų vartotojus, o indėlių skyrimas regionuose, kuriems netaikomas reglamentas, gali kelti pavojų žmonėms. Nors bankai, norintys išlaikyti klientus, vargu ar netinkamai elgsis su savo klientams priklausančiais pinigais, bankroto ar kitos problemos atveju užsienio indėliai gali būti prarasti. Bankininkystė su patikimu pavadinimu nebūtinai yra garantija ekonominio netikrumo laikotarpiais.