Užsienio kalbų standartai – tai užsienio kalbų mokymo turinio standartų apibrėžimas ir aprašymas arba tai, ką mokiniai turėtų žinoti ir mokėti daryti ta užsienio kalba, kuria jie mokosi. Jungtinėse Amerikos Valstijose nacionaliniai standartai apima penkias tikslines sritis: bendravimą, kultūras, ryšius, palyginimus ir bendruomenes. 11 atstovų darbo grupė dirbo nuo 1993 iki 1996 m., kad sukurtų standartizuotą geriausios mokymo praktikos užsienio kalbų klasėje vadovą, kuriame taip pat būtų nustatyti mokinių gairės. Be paskelbto nacionalinių užsienio kalbų standartų rinkinio, JAV valstijos ir atskiros apskritys bei miestai gali sukurti savo standartus.
Nacionalinių kalbų organizacijų koalicija gavo finansavimą užsienio kalbų standartų kūrimui 1993 m. pagal švietimo iniciatyvą „Amerika 2000“. Buvo atrinkta vienuolika įvairių kalbų, mokymo lygių ir geografinių regionų atstovų, kurie sudarytų darbo grupę, kuri viso proceso metu viešai pasidalijo savo darbu. Užsienio kalbų mokymosi standartas pirmą kartą buvo paskelbtas 1996 m. Nors standartai nėra griežtai mokymo programos vadovas, jie siūlo veiklą, kuri gali padėti studentams pasiekti mokymosi tikslus ir palaikyti išplėstines studijų sekas.
Pagal Amerikos užsienio kalbų standartus nustatomos penkios tikslo sritys: bendravimas, kultūros, ryšiai, palyginimai ir bendruomenės. Kai kurie studentai mokosi užsienio kalbos, kad geriau suprastų kitą kultūrą, kiti gali siekti karjeros valstybės tarnyboje ar kitoje šalyje. Penkios sritys apima filosofiją, kad užsienio kalbos ką nors siūlo kiekvienam besimokančiam, neatsižvelgiant į studijų priežastį. Kiekviena tikslo sritis yra padalinta į skirtingus standartus arba etalonus, kuriuos studentai turi pasiekti.
Bendravimo standartas pabrėžia tarpasmeninį bendravimą tiesioginės rašytinės arba žodinės asmenų sąveikos forma. Mokiniai pradeda mokytis frazių, kurios leidžia jiems iš karto bendrauti, dažniausiai prisistatydami. Tikslas – bendrauti kultūriškai tinkamu būdu.
Kai studentai parodo supratimą tarp tiriamos kultūros praktikos, produktų ir perspektyvų, jie pasiekė kultūros tikslą. Šis standartas sudaro pagrindą ryšiams – sričiai, kuri skatina kitų disciplinų žinias per užsienio kalbų studijas. Studentai pradeda atpažinti specifinius požiūrius, prieinamus per užsienio kalbą ir kultūrą.
Palyginimai ir bendruomenės yra paskutinės dvi tikslinės sritys, nustatytos užsienio kalbų standartais. Mokiniai lygina savo gimtąją kalbą ir kultūrą su tuo, ką studijuoja. Be to, mokiniai išeina už mokyklos ribų ir naudojasi savo kalbiniais įgūdžiais bendruomenėje, siekdami asmeninio praturtėjimo ir malonumo. Taigi kalbų mokymasis skatinamas kaip visą gyvenimą trunkantis procesas.
Pavyzdinė veikla, apimanti daugelį užsienio kalbų standartų, būtų naujienų laida. Mokiniai dirba grupėse, norėdami rašyti ir parengti naujienų laidą tiksline kalba, apimančią sporto, orų ir tiesioginės scenos segmentus. Tokia veikla galėtų paliesti bendravimo, kultūrų, ryšių ir bendruomenių standartus.
Užsienio kalbų standartų nustatymas ir priėmimas gali būti naudingas visiems, dalyvaujantiems akademiniame procese, nes tikslas yra aiškus ir vienodas. Mokytojai žino standartus ir geba planuoti veiklą, kuri padėtų mokiniams juos pasiekti. Mokiniai geriau supranta, kokius tikslus jiems reikia pasiekti, o jų tėvai gali stebėti jų pažangą. Galiausiai administratoriai gali paskirstyti išteklius ir pirkti medžiagas pagal tai, kas būtina, kad būtų laikomasi nustatytų standartų.